Man patinka, tai kas gražu Nebūtinai turi būti visko perkrauta, gali būti ir minimaliai dekoruotas peilis gražus ir lygiai taip pat gražus toks, kurio puošyboje panaudotos kelios dekoravimo technikos... O dėl panaudojimo, tai nesuprantu, pavyzdžiui, kaip galima stovyklaujant sugadinti damaskinę arba bulatinę geležtę? Arba, kad ir graviruotą geležtę ? Manau, kad niekaip O tas, visų pagrindinis argumentas, kad prisineša purvo, todėl graviravimas geležtėms netinkamas, tai kelia juoką. Na kas jau ten tokio sudėtingo, lygiai taip pat viskas nusivalo skudurėliu, kaip ir nuo paprastos geležtės Kitas reikalas jei graviravimas lazerinis ir piešinio paviršius užmatintas, tuomet kiekviena dėmelė matosi, bet ir tai nusiplauna Kalbant apie rankenas tai puošyba, turi derėti su ergonomika ir puošk kaip tik nori Bolsteriai taipogi, man visai kitaip žiūrisi jei yra graviūra ar inkrustacija, ar bolsteris sudėtinis ir funkcionalumui, man tai visai netrukdo. Aišku yra daug tokių puošybos technikų, kurios stipriai gadinasi jei peilis naudojamas neatsargiai, arba intensyviai. Tačiau kam imti į iškylą tokį peilį, jei savo kolekcijoj turi penkiasdešimt kitokių peilių Peiliai juk būna skirtingos paskirties. Bent jau, taip teigiama buvo, kai kalba ėjo apie peilių bandymus Bet aš klausiau ne apie tai, man įdomu, kodėl žmonės renkantys peilių kolekcijas ir dažniausiai turintys po keliasdešimt peilių, taip miršta dėl to funkcionalumo? ... ;-)
Man patinka, tai kas gražu Nebūtinai turi būti visko perkrauta, gali būti ir minimaliai dekoruotas peilis gražus ir lygiai taip pat gražus toks, kurio puošyboje panaudotos kelios dekoravimo technikos... O dėl panaudojimo, tai nesuprantu, pavyzdžiui, kaip galima stovyklaujant sugadinti damaskinę arba bulatinę geležtę? Arba, kad ir graviruotą geležtę ? Manau, kad niekaip O tas, visų pagrindinis argumentas, kad prisineša purvo, todėl graviravimas geležtėms netinkamas, tai kelia juoką. Na kas jau ten tokio sudėtingo, lygiai taip pat viskas nusivalo skudurėliu, kaip ir nuo paprastos geležtės Kitas reikalas jei graviravimas lazerinis ir piešinio paviršius užmatintas, tuomet kiekviena dėmelė matosi, bet ir tai nusiplauna Kalbant apie rankenas tai puošyba, turi derėti su ergonomika ir puošk kaip tik nori Bolsteriai taipogi, man visai kitaip žiūrisi jei yra graviūra ar inkrustacija, ar bolsteris sudėtinis ir funkcionalumui, man tai visai netrukdo. Aišku yra daug tokių puošybos technikų, kurios stipriai gadinasi jei peilis naudojamas neatsargiai, arba intensyviai. Tačiau kam imti į iškylą tokį peilį, jei savo kolekcijoj turi penkiasdešimt kitokių peilių Peiliai juk būna skirtingos paskirties. Bent jau, taip teigiama buvo, kai kalba ėjo apie peilių bandymus Bet aš klausiau ne apie tai, man įdomu, kodėl žmonės renkantys peilių kolekcijas ir dažniausiai turintys po keliasdešimt peilių, taip miršta dėl to funkcionalumo? ... ;-)
Matai, čia reikia žiūrėti ir peilio paskirtį, ir naudojimo sąlygas.
Jeigu peilis nebus naudojamas iš vis arba tik retkarčiais kokiai reprezentacijai (pvz. užkandai draugų rate pasipjaustyti ) tuomet puošyba gali būti bet kokia. Ir diskutuoti tuomet prasminga tik dėl puošybos meniškumo bei atlikimo profesionalumo.
O jeigu mes kalbam apie peilius, kurie bus intensyviai naudojami pagal savo tiesioginę paskirtį, tuomet į puošybą pirmiausia reikia žiūrėti per praktiškumo prizmę. O čia ne tiek svarbu, kad naudojimas kenks puošybai, kur kas svarbiau, ar puošyba neapsunkins naudojimo.
Pvz. raižiniai ant geležtės ar ant rankenos. Jeigu jie gilūs ir siauri, su stačiais vidiniais kampais, ten kaupsis nešvarumai, kuriuos lauko sąlygomis neišvalysi perbraukdamas peiliu per kelnių klešnę. Reiškia arba peilis dėl tokios puošybos kaups nešvarumus, arba teks papildomai gaišti laiką visą tą gražumą švariai iškrapštant. Ir kuo tokių raižinių daugiau - tuo naudotojui blogiau.
Iš karto sakau išlygą - raižiniai ar kitokia puošyba patys savaime nėra blogai. Tiesiog juos darydamas meistras turi turėti minty, kaip jo pasirinktas dekoravimo būdas įtakos naudojimąsi peiliu ir turėtų pasirinkti tokią puošybos formą bei atlikimo techniką, kad ta įtaka naudojimosi patogumui būtų mažiausia.
Taigi, kolegos Kestučio ply išsakyti argumentai yra teisingi tol, kol kalbam apie "reprezentacinius" peilius. Ir turbūt neatsiras nei vieno peilininko, kuriam nepatiktų skoningai išpuošti peiliai. Juk tai nuostabus meistriškumo ir meno junginys.
Tačiau darbinių peilių atžvilgiu toks požiūris nėra nei svarus, nei pagrįstas, nes peilių naudojimo praktika rodo kitką: darbinio įrankio puošyba priimtina tiek, kiek ji nepablogina funkcionalumo.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Pvz. raižiniai ant geležtės ar ant rankenos. Jeigu jie gilūs ir su stačiais vidiniais kampais, ten kaupsis nešvarumai, kuriuos lauko sąlygomis neišvalysi perbraukdamas peiliu per kelnių klešnę. Reiškia arba peilis dėl tokios puošybos kaups nešvarumus, arba teks papildomai gaišti laiką visą tą gražumą švariai iškrapštant. Ir kuo tokių raižinių daugiau - tuo naudotojui blogiau.
Nenorėčiau sutikti su tuo Ir tam yra kelios priežastys: pirma - nelabai tikiu, kad šiais laikais, labai dažnai peilis taip intensyviai naudojamas, kad nėra laiko jo išvalyti, bent kartą per parą. Juk ne karo metai
Antra - kad nešvarumai taip sunkiai išsivalytų, kad valymas atimtų ženkliai daug laiko, reikia arba smalą pjaustyti, arba, kad tie nešvarumai gerai pridžiūtų. O pjaustant smalą, tai ir visiškai nepuoštą geležtę bus sunku valyti
Trečia - jei jau teigiam, kad raižiniai taip sunkiai išsivalo, tai visus lenktinius peilius pripažinkim visiškai netinkamais naudojimui ir įvardykim, kaip lentyninius, nes bet kuris lenktinukas, turi daug gilesnių ir sunkiau prieinamų užkaborių, nei bet kokia graviūra
Žinoma negaliu nesutikti su tuo, kad graviūra kažkiek apsunkina geležtės nuvalymą, bet tas apsunkinimas mano manymu, tiek nežymus, kad tikrai neverta atsisakyti gražesnio daikto. Ir mano supratimu, dažniausiai puošnesnio daikto atsisakoma, ne vardan patogumo, funkcionalumo, o dėl gerokai didesnės kainos. Žmonėms ko gero sunkiausia pripažinti, kad negali sau kažko leisti, arba gali, bet gaili pinigų tam ką ne iki galo supranta. Todėl ir prigalvojama galybė minusų kurie taip išpučiami, kad dažniausiai, net neįsigilinama ar tikrai taip yra realybėje. Pavyzdžiui niekada nesuprasiu tų medžiotojų, kurie negaili 10 000 šautuvui, 7000 optikai, o peilį nusiperka už maksimum 70 litų ir nesuvokia, kaip gali būti dar brangesnių peilių
Nenorėčiau sutikti su tuo Ir tam yra kelios priežastys: pirma - nelabai tikiu, kad šiais laikais, labai dažnai peilis taip intensyviai naudojamas, kad nėra laiko jo išvalyti, bent kartą per parą. Juk ne karo metai
Viskas priklauso nuo požiūrio į peilį. Vienaip su peiliu bus elgiamasi kai peilis yra tam tikras atributas, kitaip - kai paprastas darbinis įrankis.
Pvz. kaip dažnai švariai nuvalai savo plaktukus? O jeigu jie būtų su raižiniais ant galvos ir koto - valytum juos bent kartą per parą?
Kestutis ply rašė:
Antra - kad nešvarumai taip sunkiai išsivalytų, kad valymas atimtų ženkliai daug laiko, reikia arba smalą pjaustyti, arba, kad tie nešvarumai gerai pridžiūtų. O pjaustant smalą, tai ir visiškai nepuoštą geležtę bus sunku valyti
Jau rašiau, kad pvz. raižiniai g.b. atlikti įvairia technika. Todėl kuo lekštesnis ir nuožulnesnis bus reljefas - tuo lengviau išvalyti. Man atrodo tai akivaizdu.
O dėl taršos - paskolink kokį savo peilį medžiotojui kelių dienų medžioklei ar stovyklautojui savaitei ir paprašyk, kad gražintų jį tokį, koks po visko bus. Patikėk - nustebsi, kiek visokio "brudo" gali peilyje prisikaupti.
Kestutis ply rašė:
Trečia - jei jau teigiam, kad raižiniai taip sunkiai išsivalo, tai visus lenktinius peilius pripažinkim visiškai netinkamais naudojimui ir įvardykim, kaip lentyninius, nes bet kuris lenktinukas, turi daug gilesnių ir sunkiau prieinamų užkaborių, nei bet kokia graviūra
Tikrai taip, lenktinių konstrukcija sudėtinga, todėl ir lenktiniai skirstomi į praktiškus ir nepraktiškus.
Kestutis ply rašė:
Ir mano supratimu, dažniausiai puošnesnio daikto atsisakoma, ne vardan patogumo, funkcionalumo, o dėl gerokai didesnės kainos. Žmonėms ko gero sunkiausia pripažinti, kad negali sau kažko leisti, arba gali, bet gaili pinigų tam ką ne iki galo supranta.
Sutinku. Kažkokia dalis naudotojų vadovaujasi ir tokiomis nuostatomis.
Tačiau dabar męs kalbam ne apie subjektyvius "patinka-nepatinka" ar "galiu- negaliu". Pvz. man puošti peiliai patinka ir aš juos įperku, tačiau eidamas į mišką aš neimsiu puošnaus peilio, jeigu jo puošyba sukelia man papildomus nepatogumus. Rinksiuos ne pagal gražumą ar kainą, bet pagal paskirtį ir patogumą. Taigi kalba apie labai objektyvius kriterijus - peilio funkcionalumą. Kuris apima ir medžiagas, ir konstrukciją, ir eksploataciją.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Žmonėms ko gero sunkiausia pripažinti, kad negali sau kažko leisti, arba gali, bet gaili pinigų tam ką ne iki galo supranta. Todėl ir prigalvojama galybė minusų kurie taip išpučiami, kad dažniausiai, net neįsigilinama ar tikrai taip yra realybėje. Pavyzdžiui niekada nesuprasiu tų medžiotojų, kurie negaili 10 000 šautuvui, 7 000 optikai, o peilį nu siperka už maksimum 70 litų ir nesuvokia, kaip gali būti dar brangesnių peilių :-D
Na šiame forume tokie būna tik reti svečiai. Dauguma aktyvių narių kurie apie tai diskutuoja manau šį tą apie peilius nutuokia ir peiliams yra išleidę pinigų daugiau nei tas medžiotojas šautuvui su optika.
Na šiame forume tokie būna tik reti svečiai. Dauguma aktyvių narių kurie apie tai diskutuoja manau šį tą apie peilius nutuokia ir peiliams yra išleidę pinigų daugiau nei tas medžiotojas šautuvui su optika.
:)
Dėl to nė neverta ginčytis, kalbu apie tai su kuo susiduriam už šio forumo ribų
Mano nuomone, kolegos pamiršta, kad peilis neegzistuoja pats savaime. Jis yra savo laikmečio kultūros ir madų įtakojamas, kaip ir bet kuris daiktas. Todėl XVI a. peilis bus su pagražinimais ar ornamentais, kaip ir jį nešiojančio asmens kelnės, liemenė ar batai. Tokia to laikotarpio mada Dabar daugiau madingos funkcionalios formos, griežtos linijos - tas atsispindi ir peilių dizaine. O kaip po kažkiek metų vėl į mada grįš barokas, tai tų laikų peilininkai forumuose spjaudysis pamatę peilį su lygia be papuošimų geležte
Griežtai čia tu. Manau, jei gali sau leisti, tai nei prabangus automobilis, nei jachta nėra blogai. Tas pats ir su peiliais. Jei nešiotume visi Opinel'ius ar Mora's būtų nuobodu ir mūsų forumo lyg ir nereiktų . Man subtilūs papuošimai peilio negadina.
Griežtai čia tu. Manau, jei gali sau leisti, tai nei prabangus automobilis, nei jachta nėra blogai. Tas pats ir su peiliais. Jei nešiotume visi Opinel'ius ar Mora's būtų nuobodu ir mūsų forumo lyg ir nereiktų . Man subtilūs papuošimai peilio negadina.
Tai prabangus daiktas, pats savaime, nėra, ir nelabai gali būt blogis. Kiekvienas perka pagal savo kišenę. Bėda prasideda tada, kai daiktas perkamas, ne dėl savo paskirties, o tik kaip statuso ir piniginės storio pabrėžimo simbolis. Tada ir prasideda nesąmonės su besaike puošyba.
julius rašė:
Man subtilūs papuošimai peilio negadina.
Visiškai teisingai. Aš gi ne prieš puošybą apskritai. o prieš beskonybę ir tuštybę, kai iš peilio padaroma kažkas, kas jau nebėra peilis
Nesinori veltis į šitą ginčą, kuris turbūt bus be galo, bet pasakysiu tik tiek, jog palaikau Kęstučio nuomone. Aišku nesakau, kad Algirdas ar Katinas nusišneka, bet turbūt ir patys supranta,jog truputi "siturštino spalvas".
Aišku nesakau, kad Algirdas ar Katinas nusišneka, bet turbūt ir patys supranta,jog truputi "siturštino spalvas".
Jokios spalvos čia sutirštinos nebuvo. Aš gal kiek su trupučiu sveiko sarkazmo į tai žiūriu. O po tuo, ką parašė Algirdas, galėčiu pasirašyt. Trumpai ir taikliai.
Čia pasireiškia aukso pjūvio principas. Visa, kas per daug, kas nereikalinga peiliui, yra "perebor". Pirmame puslapyje parašyta: "Peilis - įrankis su kotu ir geležte, skirtas pjauti." Tai lyg Coco Chanel maža juoda suknelė. Nieko nereikalingo. Išgrynintas grožis. Kaip ir Bauhauzo mokykla,(jų kėdė) arba O.Niemyer arcitektūra. Vientiso dizaino ir savito stiliaus SiDiS peiliai. Sparčiai tobulėjančių Lietuvos meistrų peiliai.
O kitiems reikia graviravimo ašmenų srityje, pompastiškų formų arba peilių iš šerno ilties. Visi turi teisę kūrybai. Bet ar tie kūriniai skirti pjauti?
Policijos pranešimuose rašoma "grąsino daiktu, panašiu į pistoletą". Gal tai "daiktai, panašūs į peilius"?
Čia pasireiškia aukso pjūvio principas. Visa, kas per daug, kas nereikalinga peiliui, yra "perebor". Pirmame puslapyje parašyta: "Peilis - įrankis su kotu ir geležte, skirtas pjauti." Tai lyg Coco Chanel maža juoda suknelė. Nieko nereikalingo. Išgrynintas grožis. Kaip ir Bauhauzo mokykla,(jų kėdė) arba O.Niemyer arcitektūra. Vientiso dizaino ir savito stiliaus SiDiS peiliai. Sparčiai tobulėjančių Lietuvos meistrų peiliai.
O kitiems reikia graviravimo ašmenų srityje, pompastiškų formų arba peilių iš šerno ilties. Visi turi teisę kūrybai. Bet ar tie kūriniai skirti pjauti?
Policijos pranešimuose rašoma "grąsino daiktu, panašiu į pistoletą". Gal tai "daiktai, panašūs į peilius"?
Čia pasireiškia aukso pjūvio principas. Visa, kas per daug, kas nereikalinga peiliui, yra "perebor . O kitiems reikia graviravimo ašmenų srityje, pompastiškų formų arba peilių iš šerno ilties. Visi turi teisę kūrybai. Bet ar tie kūriniai skirti pjauti?
Policijos pranešimuose rašoma "grąsino daiktu, panašiu į pistoletą". Gal tai "daiktai, panašūs į peilius"?
Na, tik nereikia sumenkinti puošybos, ji gyvavo jau tūkstančius metų ir ne be reikalo. Jokia graviūra ar inkrustavimas, peilio darbinėms savybėms įtakos jokios neturi, o kam reikalinga ar nereikalinga, tai skonio reikalas. O jei peilis padarytas atbulom rankom, tai jau tikrai greičiau daiktas panašus į peilį
Na, tik nereikia sumenkinti puošybos, ji gyvavo jau tūkstančius metų ir ne be reikalo.
Taip, gyvavo. Bet paprastai su dviem tikslais - puošybos elementai buvo sakralinės paskirties peilių dalis, kitais atvejais tam, kad turtingi kretinai turėtų kuo pasipuikuot vieni prieš kitus ir savo pavaldinius
Paprasti piliečiai naudojosi peiliais be jokių, arba su minimaliais puošybos elementais, nes tik tokius išgalėjo įsigyt. Jeigu dabar visokie dvasios ubagai puikuojasi prabangiom mašinom, vilom ir jachtom, tai anksčiau visokios plauko dvariškiai, feodalai ir t.t. puikuodavosi pilim, arkliais ir gražiai puoštais ginklais/šarvais (nes pastarieji būdavo itin brangūs).
Kestutis ply rašė:
Jokia graviūra ar inkrustavimas, peilio darbinėms savybėms įtakos jokios neturi
Peilio darbinėm savybėm įtakos turi viskas, kas ant jo/jame yra. Kai kas daugiau, kai kas mažiau.
Geriau turėt peilį, su kuriuo patogu pjaut (o tai yra pagrindinė peilio paskirtis), negu išpuoštą ir nucackintą žaisliuką, kuris arba pjaus kaip plyta, arba subyręs į gabalus vos tik kokia vytinta dešra priartės prie jo metro atsumu
Peiliai puošiami tam, kad jais būtų galima gerėtis. Tačiau yra riba, kurią peržengus peilis tampa nebe įrankiu, o lentyniniu žaisliuku.
Na, tik nereikia sumenkinti puošybos, ji gyvavo jau tūkstančius metų ir ne be reikalo.
Taip, gyvavo. Bet paprastai su dviem tikslais - puošybos elementai buvo sakralinės paskirties peilių dalis, kitais atvejais tam, kad turtingi kretinai turėtų kuo pasipuikuot vieni prieš kitus ir savo pavaldinius
Kestutis ply rašė:
Jokia graviūra ar inkrustavimas, peilio darbinėms savybėms įtakos jokios neturi
Aš visur kur galiu stengiuosi reabilituoti istorinius šaltuosius ginklus. Čia Katinas baisiai neteisus. Nežinia apie kokio laikmečio turtingus kretinus jisai šneka, bet kalbant apie senąją šaltūjų ginklų puošyba matosi viena aiški tendencija-jei senovinis ginklas puoštas, reiškias prieš jus vienas kokybiškiausių to regiono ir laikmečio ginklų, reiškias ginklas pagamintas pagal tokią technologią, kad puošyba ginklo kainos atžvilgiu yra magaryčios. O ginklo savininkas-turtingas kretinas, dažniausiai būna aršiausiu vietos kovotoju. Sakralinė ginklo puošyba niekaip neasocijuojasi su puikavimusi, dažniausiai tai buvo daroma kad sustiprinti ginklą dievų apsauga, o toksai sustiprinimas salytyje su žmogaus tikėjimu priduodavo ginklui praktiškumo, taigi iš esmės ginklo ornamentavimas ne tik nemaišo, bet ir pakelia jo kokybę. Aišku, kalbant apie Europą, XVI a. pabaigoje išsiskiria ars ir techno kurie iki tol ėjo kartu, taigi jau tuo metu prasideda visokie nuklydimai.
Katinas manau sumaišė šių laikų meistrus, kurie dirba turtingiems kretinams ir ne pačios geriausios kokybės peilius paverčia keistais kūriniais, kurie jau praktinės paskirties nebeturi. Jei meistrai gamintų puoštus peilius prisilaikydami senųjų meistrų tradijų, jei meistrai savo galvose vėl sujungtų ars ir techno, tikrai būtų galima sukurti kurkas daugiau praktiškumo ir grožio šedevrų ir šitas gičas būtų beprasmis.
Peilio darbinėm savybėm įtakos turi viskas, kas ant jo/jame yra. Kai kas daugiau, kai kas mažiau.
Geriau turėt peilį, su kuriuo patogu pjaut (o tai yra pagrindinė peilio paskirtis), negu išpuoštą ir nucackintą žaisliuką, kuris arba pjaus kaip plyta, arba subyręs į gabalas vos tik kokia vytinta dešra priartės prie jo metro atsumu
Peiliai puošiami tam, kad jais būtų galima gerėtis. Tačiau yra riba, kurią peržengus peilis tampa nebe įrankiu, o lentyniniu žaisliuku.
Su visa pagarba, drąsiai galiu teigti, kad tikrai parašyta nesąmonė Paimkim patį geriausią, ergonomiškiausią ir visokiausią peilį ir jo geležtę išgraviruokim. Ir kas pasikeis? Pradės pjauti kaip plyta? Subyrės dešrą pamatęs? Niekas nepasikeis, o peilis taps gražesnis, vertingesnis. Ir senovėje puošdavo ginklus, ne tam, kad pasipuikuoti. Puošdavo ginklakaliai, kurie taip savo meistriškumą, demonstruodavo ir didikai tokiems meistrams tinkamai atsidėkodavo. Ir puošdavo ne vien didikai, puošdavo ir paprasti žmonės, aišku kukliau, pagal išgales, nenaudojant brangakmenių ir brangiųjų metalų. Tuomet žmonės grožį suprasdavo, o dabar tik klauso, ką dauguma pasakys ir tokia nuomuone šventai tiki
Su visa pagarba, drąsiai galiu teigti, kad tikrai parašyta nesąmonė :)
Su visa pagarba, drąsiai galiu teigti, kad tikrai arba ne iki galo perskaitei ką šioje temoje rašiau, arba ne visai supratai ką rašiau
Vienaip ar kitaip, virtualūs ginčai, iš esmės, yra laiko švaistymas. Siūlau kada prie progos aptart visa tai gyvai
Su visa pagarba, drąsiai galiu teigti, kad tikrai parašyta nesąmonė :)
Su visa pagarba, drąsiai galiu teigti, kad tikrai arba ne iki galo perskaitei ką šioje temoje rašiau, arba nesupratai ką rašiau
Vienaip ar kitaip, virtualūs ginčai, iš esmės, yra tik laiko gaišimas. Siūlau kada prie progos aptart visa tai gyvai :)
Pritariu, kad noras pasipuikuoti kartais iššaukia perkrautą puošybą. Tačiau aš manau, jog lentyninis peilis, tai toks kuris visiškai netinka jokiam darbui, o skirtas tik akį džiuginti, bet peilis su puikiomis darbinėmis savybėmis, turi būti ir gražus. Kam daryti aukščiausios kokybės geležtę ir uzmaukšlinti kirviu aptašytą rankeną su kyšančiais varžtais? Ir tikrai nė už ką nesutiksiu, kad papuošus gerą peilį, jis praras savybes ir nustos pjauti
Man patinka, tai kas gražu Nebūtinai turi būti visko perkrauta, gali būti ir minimaliai dekoruotas peilis gražus ir lygiai taip pat gražus toks, kurio puošyboje panaudotos kelios dekoravimo technikos. Čia labiau svarbu, kaip viskas tarpusavyje dera. O dėl panaudojimo, tai nesuprantu, pavyzdžiui, kaip galima stovyklaujant sugadinti damaskinę arba bulatinę geležtę? Arba, kad ir graviruotą geležtę ? Manau, kad niekaip O tas, visų pagrindinis argumentas, kad prisineša purvo, todėl graviravimas geležtėms netinkamas, tai kelia juoką. Na kas jau ten tokio sudėtingo, lygiai taip pat viskas nusivalo skudurėliu, kaip ir nuo paprastos geležtės Kitas reikalas jei graviravimas lazerinis ir piešinio paviršius užmatintas, tuomet kiekviena dėmelė matosi, bet ir tai nusiplauna Kalbant apie rankenas tai puošyba, turi derėti su ergonomika ir puošk kaip tik nori Bolsteriai taipogi, man visai kitaip žiūrisi jei yra graviūra ar inkrustacija, ar bolsteris sudėtinis ir funkcionalumui, man tai visai netrukdo. Aišku yra daug tokių puošybos technikų, kurios stipriai gadinasi jei peilis naudojamas neatsargiai, arba intensyviai. Tačiau kam imti į iškylą tokį peilį, jei savo kolekcijoj turi penkiasdešimt kitokių peilių Peiliai juk būna skirtingos paskirties. Bent jau, taip teigiama buvo, kai kalba ėjo apie peilių bandymus Bet aš klausiau ne apie tai, man įdomu, kodėl žmonės renkantys peilių kolekcijas ir dažniausiai turintys po keliasdešimt peilių, taip miršta dėl to funkcionalumo? Ar tie peiliai gulėdami lentynose labai dėvisi ir kokią turi išliekamąją vertę? O, kad dauguma lietuvių linksta prie paprastumo ir suomiško tipo, tai nieko keista. Bet, kad daugelis tokių peilių labai jau grubiai padaryti ir jokio grožio aš tame nematau. Yra paprastumas ir yra ,,kirvio darbas", man tai skirtingi dalykai
Peiliai juk būna skirtingos paskirties. Bent jau, taip teigiama buvo, kai kalba ėjo apie peilių bandymus Bet aš klausiau ne apie tai, man įdomu, kodėl žmonės renkantys peilių kolekcijas ir dažniausiai turintys po keliasdešimt peilių, taip miršta dėl to funkcionalumo? Ar tie peiliai gulėdami lentynose labai dėvisi ir kokią turi išliekamąją vertę?
Pabandysiu atsakyti.
Pirmiausia, kolekcionavimo objektais gali būti bet kokie peiliai. Pvz. vienas iš mano rinkinių - įvairių šalių darbiniai medžiokliniai peiliai. Įskaitant ir individualios gamybos peilius. Jeigu medžioklinis peilis bus puošnus, bet nepakankamai funcionalus - jis iškrenta iš rinkinio temos, nes tokio peilio savybės neužtikrins jo paskirties. Tuo tarpu aptriušęs ir be jokių pagražinimų, bet savo paskirčiai puikiai pritaikytas peilis bus rinkinio pažiba.
Kalbant apie kainą, dauguma rinkinio peilių sąlyginai nėra brangūs, nes didelė kainą - tai trūkumas darbiniam įrankiui. IMHO
Ir dauguma šių peilių niekada nebuvo ir manau nebus panaudoti pagal paskirtį. Tačiau ką tai keičia, jeigu kiekvienas iš jų visų pirma privalo būti praktiško, patogaus ir patvaraus medžioklės įrankio pavyzdys. O kad jie tokie yra - patvirtina tiek mano, tiek kitų juos naudojančių medžiotojų patirtis.
Kaip ir bet kokiam peiliui, čia svarbu tiek pagaminimo kokybė, tiek ir visų elementų dizaino darna. Ar peilis papuoštas kažkaip ypatingai, ar ne - esminės reikšmės neturi. Sakyčiau, kad galioja principas - "geriau mažiau, bet geriau"
Atskirų peilių "išliekamoji vertė" pinigine išraiška priklauso nuo daugelio faktorių ir su laiku kinta, bet visumoje kiekvienas iš jų turi išliekamąją vertę būtent kaip specializuotas įrankis - geras medžioklinis peilis.
Kestutis ply rašė:
O, kad dauguma lietuvių linksta prie paprastumo ir suomiško tipo, tai nieko keista. Bet, kad daugelis tokių peilių labai jau grubiai padaryti ir jokio grožio aš tame nematau. Yra paprastumas ir yra ,,kirvio darbas", man tai skirtingi dalykai ;-)
Apie paprastumą ir "kirvio darbą" jau esam kalbėję - reikėtų vertinti konkrečius pavyzdžius, kad nesuplakti į vieną prastos pagaminimo kokybės ir gamybos stiliaus. Kirvis kirviui nelygu
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Apie paprastumą ir "kirvio darbą" jau esam kalbėję - reikėtų vertinti konkrečius pavyzdžius, kad nesuplakti į vieną prastos pagaminimo kokybės ir gamybos stiliaus. Kirvis kirviui nelygu
Dėl kolekcionavimo supratau, dėkui už paaiškinimą
O kad objektyviai vertinti konkrečius pavyzdžius, manu reiktu susitikti gyvai ir tuos pavyzdžius gyvai apčiupinėti.
Bet, kad iki galo objektyvumas išliktų, manau reikėtų tokio bandymo, kur visi užrištom akim apčiupinėja keletą, peilių išsako savo nuomuonę, po to ,,aklai" įvertina formą, ar dar kažką ir tik po to pamato koks, tai iš tiesų peilis. Kažkas, tipo peilių degustacija Tuomet ir paaiškėtų kas kam iš tikrųjų patinka, o kas tik įtikėjęs, kad kažkas patinka
O kad objektyviai vertinti konkrečius pavyzdžius, manu reiktu susitikti gyvai ir tuos pavyzdžius gyvai apčiupinėti.
Bet, kad iki galo objektyvumas išliktų, manau reikėtų tokio bandymo, kur visi užrištom akim apčiupinėja keletą, peilių išsako savo nuomuonę, po to ,,aklai" įvertina formą, ar dar kažką ir tik po to pamato koks, tai iš tiesų peilis. Kažkas, tipo peilių degustacija Tuomet ir paaiškėtų kas kam iš tikrųjų patinka, o kas tik įtikėjęs, kad kažkas patinka :)
Galima ir taip padaryti, bet aptarkim tai atitinkamoje temoje - Peilių bandymai
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Man gražu kai peilis iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, „asketiškos“ išvaizdos, bet turi kokį nedidelį puošybos elementą (pvz. pentis papuošta kokiu ornamentu ar ant kriaunų koks nedidelis piešinukas ar ornamentas yra, arba lygios kriaunos ir įstatytos mozaikinės kniedės)
Nesiginčysiu, kad graviruoti, puošniais iš brangių medžiagų kotais peiliai yra gražūs (nors kartais manau jie būna „perkrauti“ tais puošybos elementais). Bet man nekiltu ranka juos naudoti stovyklaujant ar panašiai (baisu būtų sugadinti).
Peilininkystėje gal kaip su bet kuriuo menu. Yra taikomoji dailė/dizainas kurio manau pirminė paskirti yra funkcionalumas plius ergonomika (na ir šiek tiek estetikos, kad visai jau nebūtų pilka viskas aplink). Ir yra meno rūšys kurios funkcionalumo kaip ir neturi, tiesiog teikia estetinį pasitenkinimą ir džiugina akį.
Bet kažkodėl visiem mirtinai reikia funkcionalumo, negi žmogus turintis, kad ir trisdešimties peilių kolekciją kažką su jais dirba? Geriausiu atveju įsigijęs išbando ir į lentyną deda. Bet tokiu atveju tikriausiai meniškai dekoruotas peilis su prastesnėmis savybėmis turi didesnę išliekamąją vertę :-/
Padiskutuokim apie tai šioje temoje, nes meniška puošyba be meninės kūrybos man sunkiai įsivaizduojama.
Čia jau buvo išsakytos kelios skirtingos nuomonės apie naudotojų prioritetus, kad vieniems svarbiau jog peilis būtų gražus, kitiems, kad funkcionalus, o treti norėtų visko iš karto. Žodžiu, kiekvienam savo...
Taigi atmeskim tuos atvejus, kai naudotoją domina tik peilio funkcionalumas ir pakalbėkim apie grožį: kas jūsų manymu būtina, kad peilis jums būtų gražus?
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
13 metų įvairius forumus skaitau: anksčiau ar vėliau tokios temos baigiasi tokiomis frazėmis kaip "kiek žmonių tiek ir nuomonių", "kiekvienam savo" ir t.t... manau taip bus ir čia.
Iš mano trigrašio pusės:
-jei peilis bus naudojamas kaip įrankis - svarbiau funkcionalumas
-jei kaip lentynos puošmena - svarbiau grožis.
O tas funkcionalumo/grožio santykis yra labai individualus reikalas: tiek gamintojo tiek turėtojo.
"I always have a plan." Hannibal Smith, The A Team.
Kad jau mano peiliukas iššaukė, tokią smagią diskusiją, tai kolegų paragintas išsakysiu savo nuomonę ir aš. Nors geriau, tai papasakosiu kaip aš darau savo peilius, nes priešingu atveju vėl kas nors per jautriai sureaguos
Peilius aš pradėjau daryti labai neseniai ir tik mokausi to kas man aktualu peilių gamyboje. Kadangi kalviauju jau gerokai seniau, tai tikriausiai nieko keisto, kad susižavėjau damasko plienu. Čia turiu pritarti Algirdui, taip pat sužaidė noras kažkuo išsiskirti ir padaryti kažką savito ir tokio, ko niekas negalėtų atkartoti. Kadangi damasko dviejų visiškai identiškų geležčių, net tam pačiam meistrui nepavyksta nukalti, tai man labai tinka( Galit tai vadinti egoizmu, arogancija, tuščiom ambicijom ar kaip tik norit, man tai tik į gera ) Tačiau to ką aš šiuo metu darau šioje sferoje, aš nepavadinčiau kūryba, aš tik mokausi ir eksperimentuoju. O darbo čia labai daug, skirtingi plienai, skirtingos proporcijos, skirtingi sukalimo būdai, skirtingi rašto formavimo būdai, skirtingas sluoksnių skaičius, skirtingas geležtės iškalimas, skirtingas terminis apdirbimas, skirtingas išėsdinimas ir t.t. O iš to kas gavosi ar nesigavo, gaminu peilius. Gaminu juos ne su tikslu parduoti, bet su tikslu išmokti. Kartais išlenda kažkur brokas ir tenka pakoreguoti geležtės formas (labai dažnas atvejis), jei taip atsitinka aš nebesistengiu padaryti kažko stebuklingo, o tiesiog uždedu tvarkingai (bent jau man taip atrodo) rankeną ir dedu į lentyną. Sakysit negerai? O aš pasakysiu, kad gerai, nes tam yra dvi priežastys: pirma aš pasitreniruoju gamindamas, antra visada atsiras žmogus kuriam ir pats baisiausias ir idiotiškiausių formų peilis bus pats gražiausias ir geriausias. Tokiems peiliams dažniausiai stengiuosi nenaudoti ir pačių geriausių medžiagų, o darau iš ko negaila. Kartais būna, kad norisi išbandyti kažkokį naują įrankį, taip pat padarau praktiškai bet ką kas tik šauna į galvą, tai vėlgi įtakoja peilio formas, grožį ir visa kita. O būna ir taip kad viskas pavyksta, taip, kad geležtė man patinka, tuomet ir formas pasistengiu gražesnes išgauti ir rankeną gražesnę padaryti. Tai gal jau ir galima būtų vadinti kūryba ? Gal ir taip, o gal ir ne. Taigi visus šiuos tvarinius sukeliu į savo galeriją ir tikrai nesiruošiu komentuoti kuris peilis darytas šiaip, o kuris pasistengus, nes tam kas supranta ir taip aišku, o tiems kas nesupranta lieka pasirinkti iš tų likusių
Taigi, apibendrinant galiu pasakyti, jog mano nuomone tam kad pradėčiau kurti ir vadinti save kūrėju, menininku ar meistru dar turiu daug košės šitoj sritį suvalgyti. Nes mano nuomone šiais laikais ir taip per daug ,,menininkų" kurie pajudina pirštą ir jau laiko, tai menu. Pirma reikia išmokti dirbti, tada tapti profesionalu, o tada jau kurti galima ir menininku vadintis.
Žiūrint į peilį, pirmoje vietoje man yra grožis, toliau ergonomika ir darbinės savybės, bet kalbant apie peilį kurio norėčiau pats, tai visuma O jei kalbėti apie patį geriausią ir gražiausią peilį kurį kada nors padarysiu, tai jei kada padarysiu tokį kuris man patiks absoliučiai viskuo, tai ir bus mano paskutinis peilis
Žiūrint į peilį, pirmoje vietoje man yra grožis, toliau ergonomika ir darbinės savybės, bet kalbant apie peilį kurio norėčiau pats, tai visuma ....
Nenorėčiau sutikti su Kęstučio teiginiu, mano galva pirmoje vietoje turėtų būti peilio funkcionalumas, ergonomika darbinės savybės, o tada jau grožis, puošyba ,etc.
Žiūrint į peilį, pirmoje vietoje man yra grožis, toliau ergonomika ir darbinės savybės, bet kalbant apie peilį kurio norėčiau pats, tai visuma ....
Nenorėčiau sutikti su Kęstučio teiginiu, mano galva pirmoje vietoje turėtų būti peilio funkcionalumas, ergonomika darbinės savybės, o tada jau grožis, puošyba ,etc.
Nesakyk, bet kuris pamatęs ( nesvarbu kur) krūvą peilių pirmiausiai išsirenka tą kuris jam patinka ar keletą tokių ir tada jau domisi savybėmis. Tikrai nemanau, kad rinktumeis tokį kuris visiškai nepatinka ir nelimpa prie rankos, bet nerealiai gerai pjauna, laiko aštrumą ir t.t. O iš keletos daugiau ar mažiau patinkančių išoriškai visada išsirenkame tą kurio savybių visuma mus labiausiai tenkina
O iš keletos daugiau ar mažiau patinkančių išoriškai visada išsirenkame tą kurio savybių visuma mus labiausiai tenkina :)
Nekalbėk už visus Kiekvienas renkasi pagal savo supratimo ir patirties lygį. Jeigu man peilio reikia konkrečiai kokiam nors darbui - man visiškai nesvarbu kaip jis atrodys, kadangi pirminė ir svarbiausia jo paskirtis - tinkamai atlikti jam skirtą užduotį.
Jeigu reikia, kad peilis tik puoštų lentyną - į jo patogumą aš nežiūrėsiu, nes jo paskirtis - džiugint akį.
Jeigu reikia vidutinio varianto, t.y. ir šiek tiek patogus, ir šiek tiek gražus, aš vistiek prioritetą skirsiu patogumui, nes peilis man visų pirma yra įrankis. Jeigu tai įmanoma pasiekt išlaikant ir šiek tiek estetikos - šaunu, bet ne daugiau.
Pablas Diegas Chosė Fransiskas de Paula Chuanas Nepomusenas Marija de los Remediosas Spirianas de Santisima Trinidadas Ruisas i Pikasas pasakė ,,Skonis progreso stabdis".........
...tai manau, kad šioje frazėje yra dalis tiesos............................
Kiekvienas kūrėjas sielojasi, kai peikiamas ir kritikuojamas jo kūrinys. Pabandykit prie tėvų supeikti jų vaiką Wink
Visa tai liečia ir peilių puošyba. Cool
Na pakalbėjom apie tėvus ir vaikus. Viskas čia aišku, kaip sakoma ,,Ką čia mužike išsidirbinėji'' Dirbk kaip visi ir klausyk labai autoritetingų ekspertų -stilistų ir dar velniai žino ko žinovų patarimų. Lygtai panaršęs internete negali rasti garsių firmų ar gabių, o gal tik madingų [čia atskira tema] meistrų darbų. Darai kopijas ir nėra ką kritikuoti, viskas praeita gal net aukštesniam lygyje.Na tas ne man.
Pakalbėkim apie žemiškus dalykus,kurie ačiū Dievui mane neliečia. Tai pinigai, rinka.
Meistrui kuris suinteresuotas realizuoti savo gaminį , o gal neduok Dieve iš to gyvena, gan svarbi tų ,,specialistų'' kritika. Nes tai gali atslėpti pardavimams.
Taigi jei jau kritikuoja tai tegul tai daro kas neutralus na aišku ir autoritetingas kritikas. Tik nežinau kur tokį galima rasti. O tai dabar esant internetui mes kiekvienas esam šioks toks kritikas.
Na turėsiu netaktą pasigirti, kad toks meistras kaip Paulius Lantuchas kuris vienu metu buvo vienintelis ginklų firmos Ruger graveris. Internete pamatęs mano padaryta peilį, laiške man ,, neatsargiai''manę pavadino kolega. O man tai šį tą reiškia. Taigi su malonumu priimu vietinių ekspertų kritiką. Tiesa lietuviškoje Google įvedus lietuvišką žodį peilis aš pirmoje vietoje matau savo peilį. Taigi turiu ir gerų atslėpimų.
Matau čia galima diskutuoti be galo, kas ta kūryba ir vardan ko ta kūryba.
Bandysiu papasakoti kas manę palaiko dirbant peilius. Nežinau kaip tai pavadinti egoizmas ar kitaip, nesvarbu. Aš internete peržiūrėjau ir peržiūriu begales peilių pagamintų visame pasaulyje. Pastebėjau kad išsiskirti neįmanoma, bet kokia mano sugalvota peilio forma gerai paknisus internete pasirodo jau yra senai padaryta ir daroma. Tam peilių kūrėjai turėjo laiko kelis tūkstančius metų. Taigi čia stipriai neišsiplėsi. Toliau. Kaip aš vertinu kitų meistrų darbą. Pirma ar jis man gražus funkcionalumas antroje vietoje. O va svarbiausiai ar aš sugebėčiau padaryti tokį ar bent panašų. Kadangi eilę metų turėjau progos padirbti šaltkalviu- įrankininku tai supratimą apie meistriškumą šiokį tokį turiu. Galiu pasakyti kad daugumą mano matytų peilių lengvai padaro ketvirtos o kitus ir trečios kategorijos šaltkalvis-įrankininkas. Tai štai apžiūriu peilį, mintyse aš įvertinu padaryčiau tokį ar ne. Jai matau kad padaryčiau man to ir užtenka. Bet niekados nesiimsiu daryti tikslios kopijos,rankos nekyla. Tai ką daryti kad tavo darbą apžiūrėjęs kolega be visokios kitos kritikos nepasakytų ,,Padarau tokį ir dar geresnį''
Taigi pasirinkau graviravimą , tikrą senovinį rankinį graviravimą. Ir štai jau 10metų kaip mokausi graviruoti ir pasakyti kad jau moku negaliu. Tai amatas kurio mokomasi visą gyvenimą.
Kad aš savimyla, egoistas sutinku bet kitaip aš negalėčiau dirbti.
Va tokia,, kūryba vardan kūrybos''
Mano psichologinio portreto piešti nereikia ir ką pasakytu senelis Froidas man neįdomu. Pats žinau kad esu keistas.
Matau čia galima diskutuoti be galo, kas ta kūryba ir vardan ko ta kūryba.
Kas yra kūryba seniai žinoma, o štai vardan ko - tai įdomu. Apie tai ir diskutuojam.
Algirdas rašė:
Pastebėjau kad išsiskirti neįmanoma, bet kokia mano sugalvota peilio forma gerai paknisus internete pasirodo jau yra senai padaryta ir daroma. Tam peilių kūrėjai turėjo laiko kelis tūkstančius metų. Taigi čia stipriai neišsiplėsi.
Tame yra tik dalis tiesos.
Peilis, kaip ir dviratis, išrasti seniai, tad ką nors iš esmės naujo čia vargiai besugalvosi. Nors bandančių tai padaryti vis viena atsiranda. Apie tokių bandymų rezultatus liaudyje paprastai sakoma: "nors nežmoniškai, bet kitoniškai" . Akivaizdu, kad tai neperspektyvus kūrybos kelias kalbant apie peilius-įrankius. O jeigu daiktas, panašus į peilį, daromas tik dėl išvaizdos - kodėl gi ne paeksperimentuoti.
Tačiau išstudijavus daugiaamžę peiliadirbystės istoriją ir šiuolaikinę peilių naudojimo praktika - formų, konstrukcijos bei apdailos variacijos įmanomos. Ir gan plačiose ribose. Be to, su laiku keičiasi tiek peilio panaudojimo sritys, tiek naudotojų poreikiai ir pomėgiai. Todėl atsiranda ir visai naujos formos.
Ir jeigu kalbam apie peilius-įrankius, čia pagrindinis medžiagų, konstrukcijos ir dizaino kriterijus - praktiškumas. O meniškumas - malonus "bonusas".
Peilių, panaudotų kaip meninės kūrybos objektas atveju yra atvirkščiai - praktiškumas lieka antroje vietoje arba į jį kūrėjas iš vis nekreipia dėmesio.
Taigi pagrindinę nesusipratimų vertinimuose priežastį matau tame, kad pagamintą peilį jo autorius ne visada pakankamai aiškiai pozicionuoja: ar tai peilis-įrankis pagamintas naudojimui, ar peilis- kūrinys, įkūnijantis kažkokią meninę įdėją.
Čia neimant domėn to fakto, kad
TerMind rašė:
Kiekvienas kūrėjas sielojasi, kai peikiamas ir kritikuojamas jo kūrinys. Pabandykit prie tėvų supeikti jų vaiką
Visą tai liečia ir peilių puošyba.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Tevu nuomone kad ju vaikai yra nuostabiausi,geriausi,protingiausi ir puikiausiai pagaminti ir tai net nuotraukuose matosi - klaidinga pagal aprasyma : )
Filme "The Guard" buvo nuostabus epizodas apie savo vaiku nuotrauku rodyma bendradarbiui : )
Usual Suspect from Olivje Suvenyrai
Toon Toon Black and White Army
Emocingai čia visi sureagavo. Akivaizdžiai jautri tema. Kiekvienas kūrėjas sielojasi, kai peikiamas ir kritikuojamas jo kūrinys. Pabandykit prie tėvų supeikti jų vaiką
Pats pavadinimas apie ką kalba,, Pamąstymai apie kūrybos laisvę''.
Kokie apribojimai,taisyklės,etalonai net autoritetai gali būti, kai kalba eina apie kūrybos laisvę kartoju laisve. Aš kūrybinę laisvę suprantu vienareikšmiai, negali būti jokių išorinių įsikišimų į mano kūrybą. Taisyklės, apribojimai, etalonai yra, bet tai mano stilius, braižas. Pakeitus ką nors iš šalies, gausis kažkas,bet tai bus ne mano mintis kūryba, gali būti net gražiau, geriau, praktiškiau, bet ne mano.
Pats pavadinimas apie ką kalba,, Pamąstymai apie kūrybos laisvę''.
Kokie apribojimai,taisyklės,etalonai net autoritetai gali būti, kai kalba eina apie kūrybos laisvę kartoju laisve. Aš kūrybinę laisvę suprantu vienareikšmiai, negali būti jokių išorinių įsikišimų į mano kūrybą. Taisyklės, apribojimai, etalonai yra, bet tai mano stilius, braižas. Pakeitus ką nors iš šalies, gausis kažkas,bet tai bus ne mano mintis kūryba, gali būti net gražiau, geriau, praktiškiau, bet ne mano.
Susidaro įspūdis, kad neskaitai, ką oponuodami rašo Vladas, Olegas ir Algirdas. O jei skaitai, tai, panašu, kad nenori gilintis.
Menininkas-kūrėjas savo laisvame kūrybiniame polėkyje, nevaržomas nusistovėjusių kanonų ir taisyklių, gali sukurti, jo supratimu, šedevrą. Tik tas šedevras kartais su peiliu gali turėti bendrumo tik tiek, kad jame galima įžvelgti geležtę ir rankeną. Tik ar tai bus peilis, t. y. darbo įrankis, kurį bus patogu naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį? Jei toks meno kūrinys yra menininko fanaberijų ir liguistos fantazijos vaisius, tada gal neverta jį net peiliu pavadinti. Juk galima gaminti kūrybingai ir meniškai, tačiau neprasilenkiant su logika, ergonomika, fizikos dėsniais.
Tai netaikau jokiam konkrečiam gamintojui, rodančiam savo pagamintus peilius šiame forume. Tai tik pamąstymai apie kūrybos laisvę.
Aš kūrybinę laisvę suprantu vienareikšmiai, negali būti jokių išorinių įsikišimų į mano kūrybą. Taisyklės, apribojimai, etalonai yra, bet tai mano stilius, braižas. Pakeitus ką nors iš šalies, gausis kažkas,bet tai bus ne mano mintis kūryba, gali būti net gražiau, geriau, praktiškiau, bet ne mano.
Tikra tiesa. Tvirta menininko pozicija. Tik taip sukuriami vaizduojamojo meno šedevrai.
Taikomojoje dailėje, kur atsiduria peilių gamyba, yra kitaip.
Štai šituos:
Ričardas
administratorius
LPA narys
Matai, čia reikia žiūrėti ir peilio paskirtį, ir naudojimo sąlygas.
Jeigu peilis nebus naudojamas iš vis arba tik retkarčiais kokiai reprezentacijai (pvz. užkandai draugų rate pasipjaustyti ) tuomet puošyba gali būti bet kokia. Ir diskutuoti tuomet prasminga tik dėl puošybos meniškumo bei atlikimo profesionalumo.
O jeigu mes kalbam apie peilius, kurie bus intensyviai naudojami pagal savo tiesioginę paskirtį, tuomet į puošybą pirmiausia reikia žiūrėti per praktiškumo prizmę. O čia ne tiek svarbu, kad naudojimas kenks puošybai, kur kas svarbiau, ar puošyba neapsunkins naudojimo.
Pvz. raižiniai ant geležtės ar ant rankenos. Jeigu jie gilūs ir siauri, su stačiais vidiniais kampais, ten kaupsis nešvarumai, kuriuos lauko sąlygomis neišvalysi perbraukdamas peiliu per kelnių klešnę. Reiškia arba peilis dėl tokios puošybos kaups nešvarumus, arba teks papildomai gaišti laiką visą tą gražumą švariai iškrapštant. Ir kuo tokių raižinių daugiau - tuo naudotojui blogiau.
Iš karto sakau išlygą - raižiniai ar kitokia puošyba patys savaime nėra blogai. Tiesiog juos darydamas meistras turi turėti minty, kaip jo pasirinktas dekoravimo būdas įtakos naudojimąsi peiliu ir turėtų pasirinkti tokią puošybos formą bei atlikimo techniką, kad ta įtaka naudojimosi patogumui būtų mažiausia.
Taigi, kolegos Kestučio ply išsakyti argumentai yra teisingi tol, kol kalbam apie "reprezentacinius" peilius. Ir turbūt neatsiras nei vieno peilininko, kuriam nepatiktų skoningai išpuošti peiliai. Juk tai nuostabus meistriškumo ir meno junginys.
Tačiau darbinių peilių atžvilgiu toks požiūris nėra nei svarus, nei pagrįstas, nes peilių naudojimo praktika rodo kitką: darbinio įrankio puošyba priimtina tiek, kiek ji nepablogina funkcionalumo.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Nenorėčiau sutikti su tuo Ir tam yra kelios priežastys: pirma - nelabai tikiu, kad šiais laikais, labai dažnai peilis taip intensyviai naudojamas, kad nėra laiko jo išvalyti, bent kartą per parą. Juk ne karo metai
Antra - kad nešvarumai taip sunkiai išsivalytų, kad valymas atimtų ženkliai daug laiko, reikia arba smalą pjaustyti, arba, kad tie nešvarumai gerai pridžiūtų. O pjaustant smalą, tai ir visiškai nepuoštą geležtę bus sunku valyti
Trečia - jei jau teigiam, kad raižiniai taip sunkiai išsivalo, tai visus lenktinius peilius pripažinkim visiškai netinkamais naudojimui ir įvardykim, kaip lentyninius, nes bet kuris lenktinukas, turi daug gilesnių ir sunkiau prieinamų užkaborių, nei bet kokia graviūra
Žinoma negaliu nesutikti su tuo, kad graviūra kažkiek apsunkina geležtės nuvalymą, bet tas apsunkinimas mano manymu, tiek nežymus, kad tikrai neverta atsisakyti gražesnio daikto. Ir mano supratimu, dažniausiai puošnesnio daikto atsisakoma, ne vardan patogumo, funkcionalumo, o dėl gerokai didesnės kainos. Žmonėms ko gero sunkiausia pripažinti, kad negali sau kažko leisti, arba gali, bet gaili pinigų tam ką ne iki galo supranta. Todėl ir prigalvojama galybė minusų kurie taip išpučiami, kad dažniausiai, net neįsigilinama ar tikrai taip yra realybėje. Pavyzdžiui niekada nesuprasiu tų medžiotojų, kurie negaili 10 000 šautuvui, 7000 optikai, o peilį nusiperka už maksimum 70 litų ir nesuvokia, kaip gali būti dar brangesnių peilių
www.kalviodarbai.lt
administratorius
LPA narys
Viskas priklauso nuo požiūrio į peilį. Vienaip su peiliu bus elgiamasi kai peilis yra tam tikras atributas, kitaip - kai paprastas darbinis įrankis.
Pvz. kaip dažnai švariai nuvalai savo plaktukus? O jeigu jie būtų su raižiniais ant galvos ir koto - valytum juos bent kartą per parą?
Jau rašiau, kad pvz. raižiniai g.b. atlikti įvairia technika. Todėl kuo lekštesnis ir nuožulnesnis bus reljefas - tuo lengviau išvalyti. Man atrodo tai akivaizdu.
O dėl taršos - paskolink kokį savo peilį medžiotojui kelių dienų medžioklei ar stovyklautojui savaitei ir paprašyk, kad gražintų jį tokį, koks po visko bus. Patikėk - nustebsi, kiek visokio "brudo" gali peilyje prisikaupti.
Tikrai taip, lenktinių konstrukcija sudėtinga, todėl ir lenktiniai skirstomi į praktiškus ir nepraktiškus.
Sutinku. Kažkokia dalis naudotojų vadovaujasi ir tokiomis nuostatomis.
Tačiau dabar męs kalbam ne apie subjektyvius "patinka-nepatinka" ar "galiu- negaliu". Pvz. man puošti peiliai patinka ir aš juos įperku, tačiau eidamas į mišką aš neimsiu puošnaus peilio, jeigu jo puošyba sukelia man papildomus nepatogumus. Rinksiuos ne pagal gražumą ar kainą, bet pagal paskirtį ir patogumą. Taigi kalba apie labai objektyvius kriterijus - peilio funkcionalumą. Kuris apima ir medžiagas, ir konstrukciją, ir eksploataciją.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
Na šiame forume tokie būna tik reti svečiai. Dauguma aktyvių narių kurie apie tai diskutuoja manau šį tą apie peilius nutuokia ir peiliams yra išleidę pinigų daugiau nei tas medžiotojas šautuvui su optika.
Aut bene, aut nihil
Dėl to nė neverta ginčytis, kalbu apie tai su kuo susiduriam už šio forumo ribų
www.kalviodarbai.lt
administratorius
LPA narys
Mano nuomone, kolegos pamiršta, kad peilis neegzistuoja pats savaime. Jis yra savo laikmečio kultūros ir madų įtakojamas, kaip ir bet kuris daiktas. Todėl XVI a. peilis bus su pagražinimais ar ornamentais, kaip ir jį nešiojančio asmens kelnės, liemenė ar batai. Tokia to laikotarpio mada Dabar daugiau madingos funkcionalios formos, griežtos linijos - tas atsispindi ir peilių dizaine. O kaip po kažkiek metų vėl į mada grįš barokas, tai tų laikų peilininkai forumuose spjaudysis pamatę peilį su lygia be papuošimų geležte
Kelią galima surasti arba nutiesti.
Kur prasideda užsakovo norai, ten pasibaigia kūryba.
klubo narys
Griežtai čia tu. Manau, jei gali sau leisti, tai nei prabangus automobilis, nei jachta nėra blogai. Tas pats ir su peiliais. Jei nešiotume visi Opinel'ius ar Mora's būtų nuobodu ir mūsų forumo lyg ir nereiktų . Man subtilūs papuošimai peilio negadina.
Aut bene, aut nihil
klubo narys
administratorius
Tai prabangus daiktas, pats savaime, nėra, ir nelabai gali būt blogis. Kiekvienas perka pagal savo kišenę. Bėda prasideda tada, kai daiktas perkamas, ne dėl savo paskirties, o tik kaip statuso ir piniginės storio pabrėžimo simbolis. Tada ir prasideda nesąmonės su besaike puošyba.
Visiškai teisingai. Aš gi ne prieš puošybą apskritai. o prieš beskonybę ir tuštybę, kai iš peilio padaroma kažkas, kas jau nebėra peilis
Tuštuma
Nesinori veltis į šitą ginčą, kuris turbūt bus be galo, bet pasakysiu tik tiek, jog palaikau Kęstučio nuomone. Aišku nesakau, kad Algirdas ar Katinas nusišneka, bet turbūt ir patys supranta,jog truputi "siturštino spalvas".
klubo narys
administratorius
Jokios spalvos čia sutirštinos nebuvo. Aš gal kiek su trupučiu sveiko sarkazmo į tai žiūriu. O po tuo, ką parašė Algirdas, galėčiu pasirašyt. Trumpai ir taikliai.
Tuštuma
LPA narys
Geriau negu P.Algirdas pasakyti nesugebeciau.
Usual Suspect from Olivje Suvenyrai
Toon Toon Black and White Army
klubo narys
Čia pasireiškia aukso pjūvio principas. Visa, kas per daug, kas nereikalinga peiliui, yra "perebor". Pirmame puslapyje parašyta: "Peilis - įrankis su kotu ir geležte, skirtas pjauti." Tai lyg Coco Chanel maža juoda suknelė. Nieko nereikalingo. Išgrynintas grožis. Kaip ir Bauhauzo mokykla,(jų kėdė) arba O.Niemyer arcitektūra. Vientiso dizaino ir savito stiliaus SiDiS peiliai. Sparčiai tobulėjančių Lietuvos meistrų peiliai.
O kitiems reikia graviravimo ašmenų srityje, pompastiškų formų arba peilių iš šerno ilties. Visi turi teisę kūrybai. Bet ar tie kūriniai skirti pjauti?
Policijos pranešimuose rašoma "grąsino daiktu, panašiu į pistoletą". Gal tai "daiktai, panašūs į peilius"?
klubo narys
Amen! Puikiai pasakyta.
Information is a weapon of mass destruction...
Na, tik nereikia sumenkinti puošybos, ji gyvavo jau tūkstančius metų ir ne be reikalo. Jokia graviūra ar inkrustavimas, peilio darbinėms savybėms įtakos jokios neturi, o kam reikalinga ar nereikalinga, tai skonio reikalas. O jei peilis padarytas atbulom rankom, tai jau tikrai greičiau daiktas panašus į peilį
www.kalviodarbai.lt
klubo narys
administratorius
Taip, gyvavo. Bet paprastai su dviem tikslais - puošybos elementai buvo sakralinės paskirties peilių dalis, kitais atvejais tam, kad turtingi kretinai turėtų kuo pasipuikuot vieni prieš kitus ir savo pavaldinius
Paprasti piliečiai naudojosi peiliais be jokių, arba su minimaliais puošybos elementais, nes tik tokius išgalėjo įsigyt. Jeigu dabar visokie dvasios ubagai puikuojasi prabangiom mašinom, vilom ir jachtom, tai anksčiau visokios plauko dvariškiai, feodalai ir t.t. puikuodavosi pilim, arkliais ir gražiai puoštais ginklais/šarvais (nes pastarieji būdavo itin brangūs).
Peilio darbinėm savybėm įtakos turi viskas, kas ant jo/jame yra. Kai kas daugiau, kai kas mažiau.
Geriau turėt peilį, su kuriuo patogu pjaut (o tai yra pagrindinė peilio paskirtis), negu išpuoštą ir nucackintą žaisliuką, kuris arba pjaus kaip plyta, arba subyręs į gabalus vos tik kokia vytinta dešra priartės prie jo metro atsumu
Peiliai puošiami tam, kad jais būtų galima gerėtis. Tačiau yra riba, kurią peržengus peilis tampa nebe įrankiu, o lentyniniu žaisliuku.
Tuštuma
Peiliadirbys
Aš visur kur galiu stengiuosi reabilituoti istorinius šaltuosius ginklus. Čia Katinas baisiai neteisus. Nežinia apie kokio laikmečio turtingus kretinus jisai šneka, bet kalbant apie senąją šaltūjų ginklų puošyba matosi viena aiški tendencija-jei senovinis ginklas puoštas, reiškias prieš jus vienas kokybiškiausių to regiono ir laikmečio ginklų, reiškias ginklas pagamintas pagal tokią technologią, kad puošyba ginklo kainos atžvilgiu yra magaryčios. O ginklo savininkas-turtingas kretinas, dažniausiai būna aršiausiu vietos kovotoju. Sakralinė ginklo puošyba niekaip neasocijuojasi su puikavimusi, dažniausiai tai buvo daroma kad sustiprinti ginklą dievų apsauga, o toksai sustiprinimas salytyje su žmogaus tikėjimu priduodavo ginklui praktiškumo, taigi iš esmės ginklo ornamentavimas ne tik nemaišo, bet ir pakelia jo kokybę. Aišku, kalbant apie Europą, XVI a. pabaigoje išsiskiria ars ir techno kurie iki tol ėjo kartu, taigi jau tuo metu prasideda visokie nuklydimai.
Katinas manau sumaišė šių laikų meistrus, kurie dirba turtingiems kretinams ir ne pačios geriausios kokybės peilius paverčia keistais kūriniais, kurie jau praktinės paskirties nebeturi. Jei meistrai gamintų puoštus peilius prisilaikydami senųjų meistrų tradijų, jei meistrai savo galvose vėl sujungtų ars ir techno, tikrai būtų galima sukurti kurkas daugiau praktiškumo ir grožio šedevrų ir šitas gičas būtų beprasmis.
klubo narys
Bravo, tiksliau negu Katinas (ir Algirdas bei Olegas prieš tai) išsireikšti nesugebėčiau. Kažkaip net Stradivarijaus būgną prisiminiau
Su visa pagarba, drąsiai galiu teigti, kad tikrai parašyta nesąmonė Paimkim patį geriausią, ergonomiškiausią ir visokiausią peilį ir jo geležtę išgraviruokim. Ir kas pasikeis? Pradės pjauti kaip plyta? Subyrės dešrą pamatęs? Niekas nepasikeis, o peilis taps gražesnis, vertingesnis. Ir senovėje puošdavo ginklus, ne tam, kad pasipuikuoti. Puošdavo ginklakaliai, kurie taip savo meistriškumą, demonstruodavo ir didikai tokiems meistrams tinkamai atsidėkodavo. Ir puošdavo ne vien didikai, puošdavo ir paprasti žmonės, aišku kukliau, pagal išgales, nenaudojant brangakmenių ir brangiųjų metalų. Tuomet žmonės grožį suprasdavo, o dabar tik klauso, ką dauguma pasakys ir tokia nuomuone šventai tiki
www.kalviodarbai.lt
klubo narys
administratorius
Su visa pagarba, drąsiai galiu teigti, kad tikrai arba ne iki galo perskaitei ką šioje temoje rašiau, arba ne visai supratai ką rašiau
Vienaip ar kitaip, virtualūs ginčai, iš esmės, yra laiko švaistymas. Siūlau kada prie progos aptart visa tai gyvai
Tuštuma
Pritariu, kad noras pasipuikuoti kartais iššaukia perkrautą puošybą. Tačiau aš manau, jog lentyninis peilis, tai toks kuris visiškai netinka jokiam darbui, o skirtas tik akį džiuginti, bet peilis su puikiomis darbinėmis savybėmis, turi būti ir gražus. Kam daryti aukščiausios kokybės geležtę ir uzmaukšlinti kirviu aptašytą rankeną su kyšančiais varžtais? Ir tikrai nė už ką nesutiksiu, kad papuošus gerą peilį, jis praras savybes ir nustos pjauti
www.kalviodarbai.lt
klubo narys
administratorius
Na, man regis, aš taip ir neteigiau. Aš neprieštarauju puošybai, tiesiog pasisakau už saikingumą ir skoningumą, kai peilis dar tebėra peilis.
Tuštuma
Man patinka, tai kas gražu Nebūtinai turi būti visko perkrauta, gali būti ir minimaliai dekoruotas peilis gražus ir lygiai taip pat gražus toks, kurio puošyboje panaudotos kelios dekoravimo technikos. Čia labiau svarbu, kaip viskas tarpusavyje dera. O dėl panaudojimo, tai nesuprantu, pavyzdžiui, kaip galima stovyklaujant sugadinti damaskinę arba bulatinę geležtę? Arba, kad ir graviruotą geležtę ? Manau, kad niekaip O tas, visų pagrindinis argumentas, kad prisineša purvo, todėl graviravimas geležtėms netinkamas, tai kelia juoką. Na kas jau ten tokio sudėtingo, lygiai taip pat viskas nusivalo skudurėliu, kaip ir nuo paprastos geležtės Kitas reikalas jei graviravimas lazerinis ir piešinio paviršius užmatintas, tuomet kiekviena dėmelė matosi, bet ir tai nusiplauna Kalbant apie rankenas tai puošyba, turi derėti su ergonomika ir puošk kaip tik nori Bolsteriai taipogi, man visai kitaip žiūrisi jei yra graviūra ar inkrustacija, ar bolsteris sudėtinis ir funkcionalumui, man tai visai netrukdo. Aišku yra daug tokių puošybos technikų, kurios stipriai gadinasi jei peilis naudojamas neatsargiai, arba intensyviai. Tačiau kam imti į iškylą tokį peilį, jei savo kolekcijoj turi penkiasdešimt kitokių peilių Peiliai juk būna skirtingos paskirties. Bent jau, taip teigiama buvo, kai kalba ėjo apie peilių bandymus Bet aš klausiau ne apie tai, man įdomu, kodėl žmonės renkantys peilių kolekcijas ir dažniausiai turintys po keliasdešimt peilių, taip miršta dėl to funkcionalumo? Ar tie peiliai gulėdami lentynose labai dėvisi ir kokią turi išliekamąją vertę? O, kad dauguma lietuvių linksta prie paprastumo ir suomiško tipo, tai nieko keista. Bet, kad daugelis tokių peilių labai jau grubiai padaryti ir jokio grožio aš tame nematau. Yra paprastumas ir yra ,,kirvio darbas", man tai skirtingi dalykai
www.kalviodarbai.lt
administratorius
LPA narys
Pabandysiu atsakyti.
Pirmiausia, kolekcionavimo objektais gali būti bet kokie peiliai. Pvz. vienas iš mano rinkinių - įvairių šalių darbiniai medžiokliniai peiliai. Įskaitant ir individualios gamybos peilius. Jeigu medžioklinis peilis bus puošnus, bet nepakankamai funcionalus - jis iškrenta iš rinkinio temos, nes tokio peilio savybės neužtikrins jo paskirties. Tuo tarpu aptriušęs ir be jokių pagražinimų, bet savo paskirčiai puikiai pritaikytas peilis bus rinkinio pažiba.
Kalbant apie kainą, dauguma rinkinio peilių sąlyginai nėra brangūs, nes didelė kainą - tai trūkumas darbiniam įrankiui. IMHO
Ir dauguma šių peilių niekada nebuvo ir manau nebus panaudoti pagal paskirtį. Tačiau ką tai keičia, jeigu kiekvienas iš jų visų pirma privalo būti praktiško, patogaus ir patvaraus medžioklės įrankio pavyzdys. O kad jie tokie yra - patvirtina tiek mano, tiek kitų juos naudojančių medžiotojų patirtis.
Kaip ir bet kokiam peiliui, čia svarbu tiek pagaminimo kokybė, tiek ir visų elementų dizaino darna. Ar peilis papuoštas kažkaip ypatingai, ar ne - esminės reikšmės neturi. Sakyčiau, kad galioja principas - "geriau mažiau, bet geriau"
Atskirų peilių "išliekamoji vertė" pinigine išraiška priklauso nuo daugelio faktorių ir su laiku kinta, bet visumoje kiekvienas iš jų turi išliekamąją vertę būtent kaip specializuotas įrankis - geras medžioklinis peilis.
Apie paprastumą ir "kirvio darbą" jau esam kalbėję - reikėtų vertinti konkrečius pavyzdžius, kad nesuplakti į vieną prastos pagaminimo kokybės ir gamybos stiliaus. Kirvis kirviui nelygu
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Dėl kolekcionavimo supratau, dėkui už paaiškinimą
O kad objektyviai vertinti konkrečius pavyzdžius, manu reiktu susitikti gyvai ir tuos pavyzdžius gyvai apčiupinėti.
Bet, kad iki galo objektyvumas išliktų, manau reikėtų tokio bandymo, kur visi užrištom akim apčiupinėja keletą, peilių išsako savo nuomuonę, po to ,,aklai" įvertina formą, ar dar kažką ir tik po to pamato koks, tai iš tiesų peilis. Kažkas, tipo peilių degustacija Tuomet ir paaiškėtų kas kam iš tikrųjų patinka, o kas tik įtikėjęs, kad kažkas patinka
www.kalviodarbai.lt
administratorius
LPA narys
Galima ir taip padaryti, bet aptarkim tai atitinkamoje temoje - Peilių bandymai
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
LPA narys
Man svarbi gryna estetika.Svarios ir idomios linijos bei logika.
Usual Suspect from Olivje Suvenyrai
Toon Toon Black and White Army
Man gražu kai peilis iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, „asketiškos“ išvaizdos, bet turi kokį nedidelį puošybos elementą (pvz. pentis papuošta kokiu ornamentu ar ant kriaunų koks nedidelis piešinukas ar ornamentas yra, arba lygios kriaunos ir įstatytos mozaikinės kniedės)
Nesiginčysiu, kad graviruoti, puošniais iš brangių medžiagų kotais peiliai yra gražūs (nors kartais manau jie būna „perkrauti“ tais puošybos elementais). Bet man nekiltu ranka juos naudoti stovyklaujant ar panašiai (baisu būtų sugadinti).
Peilininkystėje gal kaip su bet kuriuo menu. Yra taikomoji dailė/dizainas kurio manau pirminė paskirti yra funkcionalumas plius ergonomika (na ir šiek tiek estetikos, kad visai jau nebūtų pilka viskas aplink). Ir yra meno rūšys kurios funkcionalumo kaip ir neturi, tiesiog teikia estetinį pasitenkinimą ir džiugina akį.
Baltagalvis
administratorius
LPA narys
Pratesiant pokalbį:
Padiskutuokim apie tai šioje temoje, nes meniška puošyba be meninės kūrybos man sunkiai įsivaizduojama.
Čia jau buvo išsakytos kelios skirtingos nuomonės apie naudotojų prioritetus, kad vieniems svarbiau jog peilis būtų gražus, kitiems, kad funkcionalus, o treti norėtų visko iš karto. Žodžiu, kiekvienam savo...
Taigi atmeskim tuos atvejus, kai naudotoją domina tik peilio funkcionalumas ir pakalbėkim apie grožį: kas jūsų manymu būtina, kad peilis jums būtų gražus?
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
13 metų įvairius forumus skaitau: anksčiau ar vėliau tokios temos baigiasi tokiomis frazėmis kaip "kiek žmonių tiek ir nuomonių", "kiekvienam savo" ir t.t... manau taip bus ir čia.
Iš mano trigrašio pusės:
-jei peilis bus naudojamas kaip įrankis - svarbiau funkcionalumas
-jei kaip lentynos puošmena - svarbiau grožis.
O tas funkcionalumo/grožio santykis yra labai individualus reikalas: tiek gamintojo tiek turėtojo.
"I always have a plan." Hannibal Smith, The A Team.
Kad jau mano peiliukas iššaukė, tokią smagią diskusiją, tai kolegų paragintas išsakysiu savo nuomonę ir aš. Nors geriau, tai papasakosiu kaip aš darau savo peilius, nes priešingu atveju vėl kas nors per jautriai sureaguos
Peilius aš pradėjau daryti labai neseniai ir tik mokausi to kas man aktualu peilių gamyboje. Kadangi kalviauju jau gerokai seniau, tai tikriausiai nieko keisto, kad susižavėjau damasko plienu. Čia turiu pritarti Algirdui, taip pat sužaidė noras kažkuo išsiskirti ir padaryti kažką savito ir tokio, ko niekas negalėtų atkartoti. Kadangi damasko dviejų visiškai identiškų geležčių, net tam pačiam meistrui nepavyksta nukalti, tai man labai tinka( Galit tai vadinti egoizmu, arogancija, tuščiom ambicijom ar kaip tik norit, man tai tik į gera ) Tačiau to ką aš šiuo metu darau šioje sferoje, aš nepavadinčiau kūryba, aš tik mokausi ir eksperimentuoju. O darbo čia labai daug, skirtingi plienai, skirtingos proporcijos, skirtingi sukalimo būdai, skirtingi rašto formavimo būdai, skirtingas sluoksnių skaičius, skirtingas geležtės iškalimas, skirtingas terminis apdirbimas, skirtingas išėsdinimas ir t.t. O iš to kas gavosi ar nesigavo, gaminu peilius. Gaminu juos ne su tikslu parduoti, bet su tikslu išmokti. Kartais išlenda kažkur brokas ir tenka pakoreguoti geležtės formas (labai dažnas atvejis), jei taip atsitinka aš nebesistengiu padaryti kažko stebuklingo, o tiesiog uždedu tvarkingai (bent jau man taip atrodo) rankeną ir dedu į lentyną. Sakysit negerai? O aš pasakysiu, kad gerai, nes tam yra dvi priežastys: pirma aš pasitreniruoju gamindamas, antra visada atsiras žmogus kuriam ir pats baisiausias ir idiotiškiausių formų peilis bus pats gražiausias ir geriausias. Tokiems peiliams dažniausiai stengiuosi nenaudoti ir pačių geriausių medžiagų, o darau iš ko negaila. Kartais būna, kad norisi išbandyti kažkokį naują įrankį, taip pat padarau praktiškai bet ką kas tik šauna į galvą, tai vėlgi įtakoja peilio formas, grožį ir visa kita. O būna ir taip kad viskas pavyksta, taip, kad geležtė man patinka, tuomet ir formas pasistengiu gražesnes išgauti ir rankeną gražesnę padaryti. Tai gal jau ir galima būtų vadinti kūryba ? Gal ir taip, o gal ir ne. Taigi visus šiuos tvarinius sukeliu į savo galeriją ir tikrai nesiruošiu komentuoti kuris peilis darytas šiaip, o kuris pasistengus, nes tam kas supranta ir taip aišku, o tiems kas nesupranta lieka pasirinkti iš tų likusių
Taigi, apibendrinant galiu pasakyti, jog mano nuomone tam kad pradėčiau kurti ir vadinti save kūrėju, menininku ar meistru dar turiu daug košės šitoj sritį suvalgyti. Nes mano nuomone šiais laikais ir taip per daug ,,menininkų" kurie pajudina pirštą ir jau laiko, tai menu. Pirma reikia išmokti dirbti, tada tapti profesionalu, o tada jau kurti galima ir menininku vadintis.
Žiūrint į peilį, pirmoje vietoje man yra grožis, toliau ergonomika ir darbinės savybės, bet kalbant apie peilį kurio norėčiau pats, tai visuma O jei kalbėti apie patį geriausią ir gražiausią peilį kurį kada nors padarysiu, tai jei kada padarysiu tokį kuris man patiks absoliučiai viskuo, tai ir bus mano paskutinis peilis
www.kalviodarbai.lt
Nenorėčiau sutikti su Kęstučio teiginiu, mano galva pirmoje vietoje turėtų būti peilio funkcionalumas, ergonomika darbinės savybės, o tada jau grožis, puošyba ,etc.
Nesakyk, bet kuris pamatęs ( nesvarbu kur) krūvą peilių pirmiausiai išsirenka tą kuris jam patinka ar keletą tokių ir tada jau domisi savybėmis. Tikrai nemanau, kad rinktumeis tokį kuris visiškai nepatinka ir nelimpa prie rankos, bet nerealiai gerai pjauna, laiko aštrumą ir t.t. O iš keletos daugiau ar mažiau patinkančių išoriškai visada išsirenkame tą kurio savybių visuma mus labiausiai tenkina
www.kalviodarbai.lt
klubo narys
administratorius
Nekalbėk už visus Kiekvienas renkasi pagal savo supratimo ir patirties lygį. Jeigu man peilio reikia konkrečiai kokiam nors darbui - man visiškai nesvarbu kaip jis atrodys, kadangi pirminė ir svarbiausia jo paskirtis - tinkamai atlikti jam skirtą užduotį.
Jeigu reikia, kad peilis tik puoštų lentyną - į jo patogumą aš nežiūrėsiu, nes jo paskirtis - džiugint akį.
Jeigu reikia vidutinio varianto, t.y. ir šiek tiek patogus, ir šiek tiek gražus, aš vistiek prioritetą skirsiu patogumui, nes peilis man visų pirma yra įrankis. Jeigu tai įmanoma pasiekt išlaikant ir šiek tiek estetikos - šaunu, bet ne daugiau.
Tuštuma
administratorius
LPA narys
"Auksiniai žodžiai, Jurijau Venediktovičiau!" (TV/f "Naša Raša")
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
Pablas Diegas Chosė Fransiskas de Paula Chuanas Nepomusenas Marija de los Remediosas Spirianas de Santisima Trinidadas Ruisas i Pikasas pasakė ,,Skonis progreso stabdis".........
...tai manau, kad šioje frazėje yra dalis tiesos............................
administratorius
LPA narys
O ką tuo klausimu mano kiti kolegos peiliadirbiai?
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Na pakalbėjom apie tėvus ir vaikus. Viskas čia aišku, kaip sakoma ,,Ką čia mužike išsidirbinėji'' Dirbk kaip visi ir klausyk labai autoritetingų ekspertų -stilistų ir dar velniai žino ko žinovų patarimų. Lygtai panaršęs internete negali rasti garsių firmų ar gabių, o gal tik madingų [čia atskira tema] meistrų darbų. Darai kopijas ir nėra ką kritikuoti, viskas praeita gal net aukštesniam lygyje.Na tas ne man.
Pakalbėkim apie žemiškus dalykus,kurie ačiū Dievui mane neliečia. Tai pinigai, rinka.
Meistrui kuris suinteresuotas realizuoti savo gaminį , o gal neduok Dieve iš to gyvena, gan svarbi tų ,,specialistų'' kritika. Nes tai gali atslėpti pardavimams.
Taigi jei jau kritikuoja tai tegul tai daro kas neutralus na aišku ir autoritetingas kritikas. Tik nežinau kur tokį galima rasti. O tai dabar esant internetui mes kiekvienas esam šioks toks kritikas.
Na turėsiu netaktą pasigirti, kad toks meistras kaip Paulius Lantuchas kuris vienu metu buvo vienintelis ginklų firmos Ruger graveris. Internete pamatęs mano padaryta peilį, laiške man ,, neatsargiai''manę pavadino kolega. O man tai šį tą reiškia. Taigi su malonumu priimu vietinių ekspertų kritiką. Tiesa lietuviškoje Google įvedus lietuvišką žodį peilis aš pirmoje vietoje matau savo peilį. Taigi turiu ir gerų atslėpimų.
administratorius
LPA narys
Labai keista minties interpretacija.
Kelią galima surasti arba nutiesti.
LPA narys
Kalbant apie luztanti kupra ir anatomines rankenas idomu Tedfordo peilius paziureti
http://steventedfordknives.com/
Usual Suspect from Olivje Suvenyrai
Toon Toon Black and White Army
Matau čia galima diskutuoti be galo, kas ta kūryba ir vardan ko ta kūryba.
Bandysiu papasakoti kas manę palaiko dirbant peilius. Nežinau kaip tai pavadinti egoizmas ar kitaip, nesvarbu. Aš internete peržiūrėjau ir peržiūriu begales peilių pagamintų visame pasaulyje. Pastebėjau kad išsiskirti neįmanoma, bet kokia mano sugalvota peilio forma gerai paknisus internete pasirodo jau yra senai padaryta ir daroma. Tam peilių kūrėjai turėjo laiko kelis tūkstančius metų. Taigi čia stipriai neišsiplėsi. Toliau. Kaip aš vertinu kitų meistrų darbą. Pirma ar jis man gražus funkcionalumas antroje vietoje. O va svarbiausiai ar aš sugebėčiau padaryti tokį ar bent panašų. Kadangi eilę metų turėjau progos padirbti šaltkalviu- įrankininku tai supratimą apie meistriškumą šiokį tokį turiu. Galiu pasakyti kad daugumą mano matytų peilių lengvai padaro ketvirtos o kitus ir trečios kategorijos šaltkalvis-įrankininkas. Tai štai apžiūriu peilį, mintyse aš įvertinu padaryčiau tokį ar ne. Jai matau kad padaryčiau man to ir užtenka. Bet niekados nesiimsiu daryti tikslios kopijos,rankos nekyla. Tai ką daryti kad tavo darbą apžiūrėjęs kolega be visokios kitos kritikos nepasakytų ,,Padarau tokį ir dar geresnį''
Taigi pasirinkau graviravimą , tikrą senovinį rankinį graviravimą. Ir štai jau 10metų kaip mokausi graviruoti ir pasakyti kad jau moku negaliu. Tai amatas kurio mokomasi visą gyvenimą.
Kad aš savimyla, egoistas sutinku bet kitaip aš negalėčiau dirbti.
Va tokia,, kūryba vardan kūrybos''
Mano psichologinio portreto piešti nereikia ir ką pasakytu senelis Froidas man neįdomu. Pats žinau kad esu keistas.
administratorius
LPA narys
Kas yra kūryba seniai žinoma, o štai vardan ko - tai įdomu. Apie tai ir diskutuojam.
Tame yra tik dalis tiesos.
Peilis, kaip ir dviratis, išrasti seniai, tad ką nors iš esmės naujo čia vargiai besugalvosi. Nors bandančių tai padaryti vis viena atsiranda. Apie tokių bandymų rezultatus liaudyje paprastai sakoma: "nors nežmoniškai, bet kitoniškai" . Akivaizdu, kad tai neperspektyvus kūrybos kelias kalbant apie peilius-įrankius. O jeigu daiktas, panašus į peilį, daromas tik dėl išvaizdos - kodėl gi ne paeksperimentuoti.
Tačiau išstudijavus daugiaamžę peiliadirbystės istoriją ir šiuolaikinę peilių naudojimo praktika - formų, konstrukcijos bei apdailos variacijos įmanomos. Ir gan plačiose ribose. Be to, su laiku keičiasi tiek peilio panaudojimo sritys, tiek naudotojų poreikiai ir pomėgiai. Todėl atsiranda ir visai naujos formos.
Ir jeigu kalbam apie peilius-įrankius, čia pagrindinis medžiagų, konstrukcijos ir dizaino kriterijus - praktiškumas. O meniškumas - malonus "bonusas".
Peilių, panaudotų kaip meninės kūrybos objektas atveju yra atvirkščiai - praktiškumas lieka antroje vietoje arba į jį kūrėjas iš vis nekreipia dėmesio.
Taigi pagrindinę nesusipratimų vertinimuose priežastį matau tame, kad pagamintą peilį jo autorius ne visada pakankamai aiškiai pozicionuoja: ar tai peilis-įrankis pagamintas naudojimui, ar peilis- kūrinys, įkūnijantis kažkokią meninę įdėją.
Čia neimant domėn to fakto, kad
Visą tai liečia ir peilių puošyba.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
LPA narys
Siaip tai su vaikais tai tiksliai pataikyta : )
Tevu nuomone kad ju vaikai yra nuostabiausi,geriausi,protingiausi ir puikiausiai pagaminti ir tai net nuotraukuose matosi - klaidinga pagal aprasyma : )
Filme "The Guard" buvo nuostabus epizodas apie savo vaiku nuotrauku rodyma bendradarbiui : )
Usual Suspect from Olivje Suvenyrai
Toon Toon Black and White Army
administratorius
LPA narys
Emocingai čia visi sureagavo. Akivaizdžiai jautri tema. Kiekvienas kūrėjas sielojasi, kai peikiamas ir kritikuojamas jo kūrinys. Pabandykit prie tėvų supeikti jų vaiką
Kelią galima surasti arba nutiesti.
LPA narys
Apie Kureja ir vienos dainos dainininke.
Genealus filmas apie genealu dailininka : )
(Pikasso aventyr su Gosta Ekmanu)
Vaizdinga meiles istorija nuo pradzios iki pabaigos telpusi i viena 8 minuciu epizoda
http://www.youtube.com/watch?v=kjS8sJrmmyI&feature...
Usual Suspect from Olivje Suvenyrai
Toon Toon Black and White Army
LPA narys
As prastas sokejas . Yra objektyviu priezaisciu kodel : )
Dydybes manijos kad as esu genijus o kiti nesupranta mano kurybos as neturiu.
Vertinu save blaiviai : )
Vieni zmones sugeba dainuoti - kiti ne , vieni sugeba sokti - kiti ne.
Jeigu tau nera duota tai tau nera duota.
Cia apie zmogaus galimybes.
Kaip sako ismintis "Medicinos galimybes neribotos, ribotos pacientu galimybes"
Neturint reikiamu gabumu, ziniu ir supratymo , apie kokia kurybine laisve ir kuryba apskritai gali buti kalba ?
Mokykliniai eilerasciai ala kur Neziniukas rase : "Я поэт, зовусЬ Незнайка .
От меня вам балалайка" ( originalo kalba netaisyta ) , tai kuryba ?
Be abejo nebutina tureti ziniu ir issilavinima o galima pasikliauti vien tik savo vidiniu genealumu ir didziotis savo ''kuryba''.
Kaip ir sakiau, yra tokiems visokiu laidu per TV - "2 minutes sloves'' ir kitu ala talentu paieskos .
Taip sakant , jeigu nori but laimingas - buk : )
Usual Suspect from Olivje Suvenyrai
Toon Toon Black and White Army
Pats pavadinimas apie ką kalba,, Pamąstymai apie kūrybos laisvę''.
Kokie apribojimai,taisyklės,etalonai net autoritetai gali būti, kai kalba eina apie kūrybos laisvę kartoju laisve. Aš kūrybinę laisvę suprantu vienareikšmiai, negali būti jokių išorinių įsikišimų į mano kūrybą. Taisyklės, apribojimai, etalonai yra, bet tai mano stilius, braižas. Pakeitus ką nors iš šalies, gausis kažkas,bet tai bus ne mano mintis kūryba, gali būti net gražiau, geriau, praktiškiau, bet ne mano.
LPA narys
Susidaro įspūdis, kad neskaitai, ką oponuodami rašo Vladas, Olegas ir Algirdas. O jei skaitai, tai, panašu, kad nenori gilintis.
Menininkas-kūrėjas savo laisvame kūrybiniame polėkyje, nevaržomas nusistovėjusių kanonų ir taisyklių, gali sukurti, jo supratimu, šedevrą. Tik tas šedevras kartais su peiliu gali turėti bendrumo tik tiek, kad jame galima įžvelgti geležtę ir rankeną. Tik ar tai bus peilis, t. y. darbo įrankis, kurį bus patogu naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį? Jei toks meno kūrinys yra menininko fanaberijų ir liguistos fantazijos vaisius, tada gal neverta jį net peiliu pavadinti. Juk galima gaminti kūrybingai ir meniškai, tačiau neprasilenkiant su logika, ergonomika, fizikos dėsniais.
Tai netaikau jokiam konkrečiam gamintojui, rodančiam savo pagamintus peilius šiame forume. Tai tik pamąstymai apie kūrybos laisvę.
klubo narys
Tikra tiesa. Tvirta menininko pozicija. Tik taip sukuriami vaizduojamojo meno šedevrai.
Taikomojoje dailėje, kur atsiduria peilių gamyba, yra kitaip.