Kaip atrodo beržo ruplės - gali pasižiūrėti čia.
Medžių vegetacija būna silpniausia nuo lapkričio iki vasario mėn. Tuo metu mediena turi mažiausiai drėgmės, tad tuomet ir geriausia pjauti.

Sveiki. Gal kas turit kokia nuotrauka to gumbo ant beržo? Nes nemates as jo arba neatkreipiau demesio. O ar tiesa, kad geriausia pjaut medį žiemą? Nes tada jis kaip ir apmires nenaudoja vandens.

Aciu Linai uz instrukcija.
Mediniu kriaunu uzbaigimui turejau du varijantus: tungu aliejus ir carnauba vaskas arba dvikomponentis spec. aliejus (toks kaip brisa.fi siulo) ir carnauba vaskas... taciau kaina dvikomponentinio didele, o skirtumo uzbaigtuose darbuose nesimato. Turbut dvikomponentis aliejus geras tik tuo, kad daug greiciau dziuva.

Gali pagal instrukcija: nutepti, parą padžiovinti, pašveisti ir vėl nutepti. Gali tiesiog pamerkti 1-3 dienoms. Kuo ilgiau mirkysi tuo labiau gali patamsėti medis, išryškėti struktūra. Nežinau ar kas mėgino virti grynam tungų aliejuje...
Kai rankena išdžius padenk vašku (geriau canauba) . Galima juo įtrinti ir pašylditi fenu kad suminkštėtų ir susigertų. tada nupoliruoti skudurėliu. Jei turi 'šmirgelį' su veltinio disku galima ir tiesiog įtrinti (diskas įkaista ir įtrina suminkštėjusį vašką) Aš kiek mėginau, geriau gaunasi su fenu .

Paimi skudurėlį, pamirkai į tungų aliejų ir nutepi rankeną. Po kelių valandų pakartoji. Ir taip kelis kartus. Paskui galima papoliruoti su šiurkščiu vilnoniu skudurėliu (pvz močiutės mezgimo vilnone kojine)

Kaip naudojat tungu alieju - mirkot jame, verdat, kokiu priedu reikia. Ruosiuos su juo apdirbt rankena bet nezinau visos proceduros. Medis bus klevo gumbas, dar turiu biciu vasko ir karnauba vasko. Gal galit kas papasakot procedura eiliskuno tvarka.

Neįsijauskit greitu džiuvimu. Greitai džiūva - greitai brinksta. Gamtos neapgausi.

O kas geriau, virt pora valandų vandenį ar dėt y mikrobangę.

Bet sviestas košės negadina,ar čia ši patarlė nebetinka?kaitinti po 1ar galima sudėti po kelis?

Virimas ir mikrobange daro bevek ta pati, pasalina dregme is lasteliu vidaus.

Aišku. Einu pirkt mikrobangės=)

Statyk mėsos atšildymą jei yra - jis tolygiausiai paskirsto mikrobangas ir nesukuria hotspot'ų.

Tai veiksmų planas toks:
nupjauni,
supjaustai ruošiniais,
verdi vandeny,kol nustoja kilt burbuliukai,
kaitini mikrobangėj 1min,
aušini,
kaitini30sek,
sandėliuoji.?
Beje kokiu rėžimu užstatyt mikrobangę?

Vieną ruošinuka kaitinau 1min ir kai visai atvėsdavo dar 30sek. Po to medis nebevaikščiojo ir neskilinėjo, bet kuo ilgiau sausai palaikysi tuo bus geriau

O mikrobangėj jei minutę kaitini,per kiek laiko išdžiūsta?

Ačiū už patarimą aš į temperatūra dėmesio nekreipiau,reiks išbandyti.

Bijau kad perdidelėja temperatūroje virėt. Man irgi panašiai buvo, tik su brangesniu medžiu Po tokio įvykio pradėjau termometrą merkti į aliejų. Kol drėgmės daug - daugiau kaip iki 120 neįkaista, o kai pradžiūsta, tai ir mažai kaitinant pradėjo spračiai temperatūa kilti. Pagal mane daugiau kaip 110-120 nereikia kaitint.

Turiu raudonmedžio lentų po pusmetri ir supjaustęs 25x50x120 viriau aliejaus vaško ir kanifolijos tirpale iš 10vnt. 3 geri likusieji sprogo,nesuprantu kodėl medis metu 20 džiuvo drėgmes nulis,gal per daug perdžiuvęs.

Dasiai gali pjauti i tinkamus ruošinukus (tik pagal mane geriausias rošinukas- 25-30 x 45 x 130 )
ir virti. paskui ne ant pečiaus, o kaip sakę, ant spintos. Greičiau išdžius negu tas didžiulis gabalas ir dar įvyniotas. Pasiteisino ir ruošinuko minutinis pakepimas mikrobanginėje - iš 30 ruošinukų nei vienas neiskilo, i sėkmingai džiūsta.

Na džiovinau kaladę malkinėj tai suskilo beveik per visą ilgį,tai galvojau pjaustyt ruošinius,juos virti kelias valandas,tada kažkaip džiovint. Graži bjaurastis ta slyva,nors ir kaprizinga.

Ant pečiaus skilinės ir kraipysis. Tu pjauk su atsarga - 80x80x400. Geriau virtą medieną suvyniok į kelis sluoksnius laikraščių ir padėk kur ne per karšta - ant rūbų spintos pvz.

Gal ir ne toj temoj,bet paklausiu. Jei šiandien nupjausiu slyvą,iš jos ispjausiu ruosinukus,sakykim,40x40x300,ir juos virsiu,ar juos išdžiovinus ant pečiaus ,jie neskilinės ?

Chellak - nelaidus drėgmei ir orui, pilnai užkemša visas medienos poras, tad nuo išorinių veiksnių saugo gerai. Tačiau kaip bet koks lakas turi trūkumą - drėgmei pro plyšelius patekus į medienos vidų, rankena brinksta ir lako paviršius eižėja. Laiku ir pilnai neišdžiovinus rankenos mediena gali šusti, nes pro šelaką "nekvepuoja". Beje, nuo medienos susitraukimo džiūvant šelakas neapsaugo. Todėl rankenoms padengti jeigu ir naudoti šelaką, tai geriau silikoninį (gėlio).
Vis tik pasaulinė praktika liudija, kad optimaliausias yra paprastas alyvavimas.
O tam, kad pašalinti medienai būdingas savybes, paliekant tik faktūrą, naudojamas stabilizavimas.

Vienodus gaminius tepiau šelaku ir sėmenų aliejumi. Pastarasis patiko geriau, nes galima tepti karštu, kaitinti paviršių fenu, tepti pakartotinai. Galima virti aliejuje. Tuo tarpu, artipilnis šelako indas sukietėjo savaime ir teko išmesti.

Linai, šelakas per amžius buvo naudojamas rytuose lakui gaminti (kaip linų sėmenų aliejus pas mus). Išdžiūvęs šelakas yra inertinė medžiaga - jo neveikia drėgmė, pelėsis ir t.t. Vienas šelako minusų - jis labai greitai džiūsta ir todėl reikia tepti daug plonų sluoksnių, kas užima daugiau laiko; jo etanolio tirpalo gyvenimo laikas 12 mėn., taigi nereikia prisiruošti per daug tirpalo. Sausas šelakas gali gulėti neribotą laiką be jokių pakitimų.

Kolega GAdas papasakojo apie shellak panaudojimą rankenų impregnavimui. Gal kas dar galit pasakoti , gerai tai ar blogai? Šiandien pamėginau nutepti beržinę rankeną odos kietikliu (sudėtis - taspats shellak ir etanolis) rezultatas - netgi labai džiuginantis. Tik kaip medis reaguos į visokius aplinkos poveikius? ar jis galės kvėpuoti? žodžiu gal kas žinot apie tokio padengimo pliusus ir minusus

Supratau
Esmė tame kad kažkas papasakojo kad dabar madiena džiovimama mikrobangų džiovyklose. Pamėginau taip išdžiovinti uosio kaladėlę. Paliko įspudį, nes kaladėlė prarado daugiau kaip 1/3 svorio ir daugiau kaitinama nebergaravo. Nebuvo jokių įskilimų , tik buvo kažkiek 'sulysus' . vėliau kaladėlė nukeliavo į židinį, taip kad nežinau kaip ten elgtusi padrėkus ar toliau džiųdama. Matyt įdomumo dėlei reikės padaryti kokį gaminį iš taip išdžiovinto gumbo ir pastebėti kaip jis vėliau reaguos į aplinkos poveikį

tradicinių lankų gamintojai turi skersmenio taisyklę. Pagal ją, vienas centimetras lanko ruošinio skersmens turi džiūti vienerius metus.

Aprašyta, kad rimtas ūkininkas, gimus dukrai, kviesdavosi dročių, kad išpjautų plačių lentų. Po 10 -12 metų kviesdavosi stalių, kad pagamintų kraičio skrynią, kurią palengva prikraudavo.
Tad medienos virinimai ir kiti eksperimentai labiau tinka naujokams ir skubantiems.

Be to, labai greitai išdžiovintas medis labiau linkęs ir skilinėti, ir "vaikščioti" dėl atmosferinės drėgmės pasikeitimų. Juk ne šiaip sau atsakingiems stalių gaminiams buvo imamas medis, natūraliai džiovintas penkis ar daugiau metų.

Esu kartą ir aš bandęs, bet po to, kai apsvilo, nusprendžiau, kad neverta. Šiaip gumbus džiovindavau virdamas sūriame vandeny. Medis, deja, staiga neišdžiūna.

O gal kasnors bandė džiovinti medį mikrobangų krosnelėje? Aš vieną ruošinuką išdžiovinau, du padegiau
Vakar bevažiuodami išsikalbėjom kad reikėtų džiovinti atšyldymo režimu, tada užsidegti neturėtų. Gal kasnors daugiau žinot?

Neverta, nebent procesas svarbiau už rezultatą.

Hmmm...o nebandėte jo užmerkti didesniame kiekyje acetono (1-2l) jį karts nuo karto pakeičiant? Teoriškai, kasdieną vis paskalaujant tą smalėko gabalą iš jo išsiplautų sakai/dervos ir tada gerai išdžiovinus turėtų netepti rankų.

Taip Vladai lakas yra geriausia išeitis, bandžiau garinti lygtai ir nieko, bet ilgiau dirbant rankena tampa lipni o mediena įgauna pilka spalva ir smarve kaip dvėseliena.

Turbūt neįmanoma bandžiau, bet nupoliruoti nepavyko, medienos struktūra nuostabi, gal kolegos ką patars. Pušis yra pušis.

Esu radęs archeologinėje medžiagoje pušines kriaunas. Kaip tik savaitgalį kaime išikasiau galingą pušies šaknies gumbą. Medžio faktūra labai graži ir tvirtumas atrodo tinkamas. Beda tame, kad tai grynas smalėkas. Ar įmanoma kažkaip natūraliais būdais uždaryt sakus kriaunose?

super... rekomenduojama užgerti sieros rūgštimi, būtinai pasiskaninant pipirais

Virinti visada verta. Ypač gumbus. Tačiau tai ne stabilizavimas. Medienoje yra tijų tipų drėgmė: paviršinė, taplastelinė ir esanti lastelių viduje. Virinant dėl osmosinio slėgio pašalinama didelė dalis vidinės drėgmės, kuri džiovinant natūraliai išlieka ilgam. Vandenį keisti nėra prasmės, bet įdėti druskos galima(padidėja slėgis). Galima virinti kaip kiaušinius su svogūnų lukštais, alksnio žieve. Nudažys.
Pakanka, kad ruošiniai būtų apsemti. Ploniems ruošiniams gana ir 1 valandos. Dar greičiau greitpuodyje.
Kitas senas metodas - ruošinius šutinti drėgnose pjuvenose, ypač smalingos pušies.

Skysta akrila galima gauti istirpdzius susmulkinta organini stikla acetone, kuo smulkiau susmulkini tuo greiciau istirpsta. Kolkas isbandziau impregnuot mahogany tik vakuume, ko gero tai ne pati geriausia mediena stabilizavimui. Bandysim su kitos rusies mediena ir papildomai panaudot slegi. Baandymai tesiasi. Kaip sake Mercuris"show must go on"

tai kiek supratau medienos ruošinys gali būti ne būtinai džiovintas

Aš stabilizuoju (bent jau įsivaizduoju kad tai padarau ) šitaip: medienos ruošinius rankenoms dedu į puodą su vandeniu, pastarojo daug - 2-3 ruošiniai - 6 l. vandens ir verdu 5-6 val.Vandenį keičiu du kartus.Tai senolių sumislytas būdas. Kiek pasakojo senelis taip ruošdavo medieną baldams, netgi durims. Virimo procese iš medienos išverda užsilikusios medienos sultys bei atsidaro poros. Na o tolesnis procesas - įprastas - aliejus ir pan.

Na, aviacinis (švarus ir grynas) benzinas, greičiausia išgaruoja be jokių papildomų kvapų.

Ar ne geriau naudoti linų aliejų?