Sveiki. Visi čia esantys, tikrai mėgsta internetą ir kuomet kalba pakrypsta apie plienus, pasipila begalinės lentelės anglų ir rusų kalbomis, ISO, GOST standartai, plienų kietumas pagal įvairiausias skales, grūdinimo temperatūrų pavyzdžiai, ir dar nuorodos į YouTube. Iš pirmo žvilgsio pasijunti kaip VGTU metalurgijos absolventų konferencijoje. Tik abejoju ar diskusijų dalyviai, be vienetų, kurie akivaizdžiai nusimamano šioje srityje, suvokia kokia tos paste'inamos informacijos esmė. Ir galų gale, asmuo uždavęs klausimą, pareiškia, jog kelis šimtus litų mokėti už geležtę, jam per brangu. Aš labai mėgstu diskusiją, tik ar "pilstyti iš tuščio į kiaurą" turi prasmę?
Atskirkim, kas tai yra, pirkti "iš interneto" geležę, apdirbti ją mėgėjiškais įrankiais, pasigaminti peilį, ir kas tai yra, Metalurgijos mokslas, iš didžiosos "M", jau nekalbant apie tokią specifinę, ilgų studijų ir sunkaus darbo reikalaujantį mokslą, kaip Ginklakalystė. "Jaunuolis" teiraujasi apie peilį "iš lingės", bet jis net nesuvokia, kaip reikia pjauti su kampiniu šlifuokliu. Kur logika? Aš jam galiu pasiūlyti naudotis VPS (vandens pjūvio sistema) bet pasirodo, jog "didelės" sumos peilui jis nenori skirti. Kur logika? Kalbame apie plieno grūdinimą, bet, net jei ir suras "mūsų interesantas" tarybinio paveldo kaitinimo krosnį ("mufelį") vargu ar kartu su ja bus veikiantis termometras. Tai kas jam iš tos temperatūrų lentelės?
Neįmanoma kalbėti apie peiliadirbystę neišmanant metalurgijos. Tai tas pats kas rašyi poemą, nemokant abėcėlės.
Šito prologo esmė butų atviras kvietimas, suformuoti kuo įmanoma paprastesnę mokymo-informacinę bazę, metalų srityje, su realiais praktiniais patarimais.Pvz:
"Nori peilio? Nori išmokti kažko naudingo gyvenime?
1.Važiuoji į auto laužyną. Susirandi stambesnę (skersmuo 20mm ir daugiau) amortizacinę spyruoklę.
2. Nusiperki pora 3kg svorio plaktukų ir su bičiuliu mauni į pirmas pasitaikiusias šaltkalvių dirbtuves, kur tau, už "pusbonkį", Volodia su rėžtuvu ("rezaku") įkaitins tą spyruoklę ir galėsi išplakti ją, pasidėjęs ant kokio sunkesnio plieno gabalo, į apytikrę formą.
3. Tose pačiose dirbtuvėse tikrai stovės šlifuoklis "šmirgelis" ir, jei greitai suksiesi, kol Volodia tuštins tarą, spėsi išsišlifuoti ašmenų formą. Užgulk variklį tol kol suksis ir nebijok kad ruošinys pamėlo, tau tai tik į naudą.
4. Gražiai atsisveikinam su Volodia ir namuose, paprasčiausiu dildžių pagalba, išbaigi peilio formą. Jei reiks, manau, susirasi kur prasigręžti porą skylių rankenos tvirtinimui.
5. Ir vėl mes tose pačiose dirbtuvėse. Kol tavo bičiulis pavaišins cigaretėmis darbų vykdytoją ("prarabą"), pats spėsi įkaitinti peilį iki vyšninės spalvos ir staigiai panardidnti į vandenį. Volodia tau jau nebepadės. Jį atleido už gėrimą darbo vietoje.
6. Iš kaimyno rūsio "pasikolini" porą ąžuolinių ar uosinių parketlenčių, susiverži jas peilio šonuose mažais varžteliais (diametras pagal prasigręžtas skyles). Varžto galvutę įleisi, o išlindusį per ilgą galą nupjausi. Medį nesunkiai apdirbsi bet kokiomis priemonėmis. Jei turi po ranka, prieš dėdamas medieną, gali patepti bet kokio hermetiko ar klijų.
Sveikinu. Pirmas tavo rankom padarytas peilis. Geras jis ar blogas, kietas ar mikštas, gražus ar patogus, priklauso tik nuo tavęs paties. Jei praėjus tokį pragarą vis dar "neatšoko fantazija", galim tęsti diskusiją."
Aš manau, kad tokį projektą butų galima iškelti iki profesinio mokymo lygio. Skaudi patirtis rodo, jog darbuotojai turi susikūrę tokių mitų apie metalus, kad net sunku nesijuokti. Keletas tokių: Cinkas yra riebaluotas metalas; Plienas sugeria vandenį, o jį pakaitinus, vanduo išgaruoja; lieto plieno vamzdžio neįmanoma suvirinti su valciuotu vamzdžui ir t.t.
LPA narys
Klausimas buvo: „koks plienas JŪSŲ nuomone yra geriausias“.
Kadangi dauguma respondentų tikrai realiai neišbandę daugumos plienų minimų galutiniame rezultate ,apklausa atspindi nebent plienų populiarumą tarp respondentų. Na ir perkamąją galią dar atspindi.
administratorius
LPA narys
Kiek neapibrėžtas buvo klausimas, tiek pat daugiaprasmis ir apklausos rezultatas.
Nes net ir tuo atveju, jeigu visi dalyvavę apklausoje būtų išbandę visus paminėtus plienus, abstrakčiai "geriausio" plieno negali būti.
Skirtingi plienai turi skirtingas savybes, o vartotojai turi skirtingus prioritetus. Todėl pvz. jeigu naudotojui galandimo lengvumas yra didesnis prioritetas nei ašmenų atsparumas dilimui, "geriausiu" bus vienoks plienas, o kam svarbesnis atsparumas dilimui ir galandimas ypatingai nerūpi - "geriausiu" bus visai kitas plienas. Ir čia visai ne plieno nuopelnas, kad kažkas kažkurį iš jų mano esant "geriausiu".
Tų kombinacijų su prioritetais gali būti begalė, įskaitant ir variacijas su skirtinga vartotojų materialine padėtimi, tad man tokios apklausos rezultatai daugiau pasako apie apklausos dalyvius, o ne apie plienus.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Brandas ir plieno marke ganetinai artimi kokybei, kaip pvz. Leatherman, napastebejau ipatingo skirtumo (subjektyvi nuomone) tarp Wave, Micra 420 ir Skeletool cx 154CM peilio gelezciu astrumo laikymo.
administratorius
LPA narys
guns.ru apklausoje mano manymu buvo pateikta per daug plieno rūšių. Kai kurios jų net gana egzotiškos, kad ir tas pats "Cronidur". Arba ATS34 ir 154CM imai kaip atskiri plienai, nor realiai tai tas pats plienas, tik skirtingi gamintojai.
Kelią galima surasti arba nutiesti.
klubo narys
administratorius
Lygybės žneklo nededu. Sakydamas "geresnį" ir turėjau mintyje, kad jis geresnis (konkrečiais atvejais, atsižvelgiant į konkrečius poreikius). Tik tiek, kad gamintojas reklamos/rinkodaros dėka "išpučia" to plieno "šaunumą", už ką vartotojas iškrapšto papildomą pinigėlį iš piniginės
O gamintojas su mielu noru įsideda jį į savo pinginę 
Tuštuma
administratorius
LPA narys
Tai gal ir pabandom susidelioti, koks plienas, kokiais atvejais ir kokioms reikmėms kiekvienam iš mūsų atrodo geresnis?
Nesiūlau visų plienų "versti" į vieną krūvą, nes akivaizdu, kad drožinėjimui bus vienokie prioritetai, medžioklėj - kitokie, o stovyklavimui - dar kitokie.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Būtent. O todėl kas geresnis - labai filosofinis klausimas. Nesu plienų žinovas todėl pastebėjimai iš vartotojo pozicijų. Manau, kad yra visas sąrašas plieno markių, kurių savybės panašios ir o praktiniams darbams tų savybių užtenka su kaupu. O dėl kainos tai matyt galioja tas pats mokėjimo už brendą sindromas. Kitas momentas, ar labai korektiška aptarinėti plieno markes atskirai nuo konkrečių peilių? Pvz. Ontario Rat-1, plienas banalus Aus 8, rankena iš dar banalesnio kaprono, o peilis, kurį galima nupirkti už gana draugišką kainą, lipa į populiarumo viršūnes. Plienas 440 gal ne blogesnis, bet iš numirusiųjų prikelta legenda - Camillus (Heat) guli stalčiuje beveik 2 metus, nes tam pusautomačiui darbo taip ir neatsirado. Pilnai tikiu, kad peilis dirbtų puikiai, pilnas internetas teigiamų pavyzdžių. Bet kaip sakoma prie rankos "neprilipo". Tokių pavyzdžių manau yra n+1. Tad tas pats klausimas- ar korektiška aptarinėti plieno markes nežinant kur ir kaip jos bus panaudotas?
administratorius
LPA narys
Yra dvi šio klausimo plotmės:
1. Plieno, kaip lydinio, savybės.
2. Kaip tą ar kitą plieną panaudojo konkretus gamintojas konkrečiam peiliui.
Pirmu atveju būtų nagrinėjamos potencialios plieno galimybės su prielaida, kad TA yra atliktas pagal plieno gamintojo rekomendacijas. Tai leidžia suprasti kuo vienas plienas praktikoje skiriasi (ar turėtų skirtis) nuo kito. Ir kodėl skiriasi.
Antru atveju vertinamos kompleksinės peilio savybės ir kiek gerai gamintojas sugebėjo išnaudoti plieno potencialą. Tačiau tam reikia bent minimaliai nusimanyti teorijoje. Nes priešingu atveju, plieno rūšis naudotojui netenka jokios reikšmės, kadangi žiūrima bus tik į mechanines geležtės savybes. O jas galima patikrinti tik po to, kai peilį jau įsigijai. Čia ir prasideda pretenzijos - tas ašmenų nelaiko, anas neužsigalanda ir t.t.
Taigi susipažinti su plienų savybėmis ir jas aptarti yra prasmė net ir nežinant kur ir kaip tas plienas bus panaudotas.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Sutinku. Tos teorijos norėtųsi žinoti ne minimaliai. Dabar, gi plieno markė dažniausiai yra tik orientyras ko galima iš konkretaus peilio tikėtis. O toliau tai vėl ta prielaida, kad TA yra atliktas pagal plieno gamintojo rekomendacijas tai yra plieno galimybės bus maksimaliai išnaudotos. Bet ar taip visada yra? Kita vertus yra ne vienas gamintojas, kuris iš banalaus 420 daro puikius peilius. Tad galutines išvadas matyt galima daryti tik kalbant apie konkretaus gamintojo produkciją.
administratorius
LPA narys
Teisingai. Ir sakyčiau, kad išvados gali skirtis net ir to pačio gamintojo konkretiems produktams, t.y. - peilių modeliams ir jų serijoms.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
administratorius
Būtų įdomu pamatyt koks santykis tarp populiarumo ir plienų kainos (bei paplitimo)
Tuštuma
administratorius
LPA narys
Tiesioginio ryšio nėra, nes tiek pas peiliamišius, tiek ir paprastus naudotojus skirtingos galimybės įsigyti norimo plieno peilį ir dėl peiliams skiriamų finansų, ir dėl plieno prieinamumo. Be to, plieno kaina sudaro tik kelis procentus galutinės peilio kainos, tad pasirinkimo neįtakoja. Daugiau įtakos turi kiek masiškai tą ar kitą plieną naudoja gamintojai. Ir kiek lengvai galima vieną ar kitą peilį įsigyti.
Kalbant apie statistiką, kadangi didžioji dauguma naudotojų yra iš vidurinio visuomenės sluoksnio, kur finansinės galimybės gan ribotos, todėl atitinkamai labiausia paplitę nebrangūs peiliai su dažniausiai gamintojų naudojamu, nors ir ne pačiu pažangiausiu plienu.
Iš dalies tai atsispindi kitose apklausose: Lenktinis-2010, Ištisinis-2010
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
administratorius
Savikainos gamintojui atžvilgiu - taip. Bet galutinis vartotojas už geresnį plieną kartais sumoka gerokai daugiau negu tie keli procentai (marketingas veikia).
Aš čia labiau lenkių į tą pusę, kad tokios statistikos yra gana savotiškas dalykas, kuriame ne paskutinę vietą užima žmogaus (vartotojų) psichologija. Todėl, paprastai, bandau pasižiūrėt į jas iš kelių kampų
Tuštuma
administratorius
LPA narys
Tarp "geresnis" ir "marketingo išpopuliarintas" lygybės ženklo dėti negalim, tad aš perfrazuočiau, kad "galutinis vartotojas už "madingą" plieną visada sumoka daugiau, negu tas plienas vertas".
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
administratorius
LPA narys
Guns.ru buvo atlikta forumo dalyvių apklausa, kokį peiliams naudojamą plieną jie laiko geriausiu.
Štai apklausos rezultatai:
Įdomu, kokie rezultatai būtų padarius tokią apklausą mūsų forume.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Na problemą su skylėm išspręsta,išdeginau elektrodu gerokai didesnes,užvirinau padėjes ant šamotinės plytos,nulyginau plokštumas slifuokliu. Ir išgręžiau paprastu grąžtu reikiamą storį.
Žmogus be peilio labai panašus į žmogų su peiliu , tik neturi peilio , kai jo labai reikia !
administratorius
LPA narys
Kaip sakoma - išsprendei "ūkiškai"...
Bet svarbiausia, kad išsprendei.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Na sriegent 10M1.5žingsniu skylė8.5,o 10m1.25,skylė8.75.Tai praktinis pastebėjimas. Turiu ir lentelę,bet ten nuo 6M iki 50M atrodo
Žmogus be peilio labai panašus į žmogų su peiliu , tik neturi peilio , kai jo labai reikia !
Turi atimti ne žingsnį, o sriegio gylį ir nepamiršk, kad jis yra iš abiejų pusių. Žingsnis tai atstumas tarp gretimų vijų.
Na žinau kaip tai daroma,tik su tokiais smulkiais neteko susidurt. Ydomu koks ten žingsnis,atėmus iš varžto storio žingsny,gaunamas grąžto storis,kuriuo reikia gręžti skylę(jei neklystu)
Žmogus be peilio labai panašus į žmogų su peiliu , tik neturi peilio , kai jo labai reikia !
Na aš ėmiau senus ,jau neveikenčius,nes juose tik man tinkami guoliukai buvo.
Žmogus be peilio labai panašus į žmogų su peiliu , tik neturi peilio , kai jo labai reikia !
klubo narys
Tai normalus dalykas, nesunkiai atliekamas namie. Tik tie varžtukai ne paprasti - jų žingsnis specifinis, todėl reikia parinkti sriegpjūvę atitinkamai.
Information is a weapon of mass destruction...
klubo narys
Visiškai prastas sumanymas. Dauguma gamintojų jau seniai perėję prie keramikos ir stiklo. Jau beveik nesusidursi su 3,5' disku kuriame būtų Fe2O3 pagrindo plater'is. Keramika dažnai korundas, kartais silicio oksidas. Jie blizga, nes dengti mikroninėmis metalų plėvelėmis - Al, Ag, Au. Kai kurie gamintojai substratą daro iš borosilikato stiklo, o paskui dengia kitomis medžiagomis sluoksniais. Jie šiaip pakankamai trapūs.
Information is a weapon of mass destruction...
Aišku,ačių. Na paguodžia bent tai,kad blenderiui guoliukai tiko ir daug varžtuku kriaunytem prisukinėt bus su žvaigždutem. Tik kyla kitas klausimas,ar namų salygom,ymanoma įsriegti 2M,2,5M,3M sriegį
Žmogus be peilio labai panašus į žmogų su peiliu , tik neturi peilio , kai jo labai reikia !
klubo narys
administratorius
Aš apie juos ir kalbu.
Jie ne tiek poliruoti, kiek specialių būdu dengti tam tikrom medžiagom, iš kurių - viename sluoksnyje ir laikoma informacija.
Lenktinuke ta danga ilgai nelaikys. Todėl manau, kad tai prastas sumanymas
Tuštuma
Na aš turėjau minty paty3,5"deametro diską,kuo senesni ,,hardai"tuo jis storesnis. Galvoj šmėstelėjo mintis,gamint iš jo lenktinukui plokšteles ar bent antdėklus ,nes jie super poliruoti. Storis nuo1iki2mm
Žmogus be peilio labai panašus į žmogų su peiliu , tik neturi peilio , kai jo labai reikia !
klubo narys
administratorius
Iš įvairių medžiagų mišinio. Pagrindas dažniausiai būna/buvo aliuminis, kuris dengiamas keramikos, stiklo bei įvairių chemikalų sluoksniais. Galima rast ir tauriųjų metalų.
Plokštelės gaminamos ne vieno gamintojo, todėl sudėtis ir gaminimo subtilybės gali skirtis. Šiuolaikiniuose diskuose (didelė talpa ir sparta) aliuminio savybių jau neužtenka, todėl jis pamažu keičiamas kitom medžiagom ir lydiniais.
Kai kurių gamintojų plokštelės gaminamos stiklo ir stiklo/keramikos pagrindu atsisakant (tam tikru lygiu) metalų.
Tuštuma
Na jei tame strype dar būtų skylė emulsijai paduoti,griovelis jei ir drožlėm ištekėti .Tai būtų ,,patrankinis gražtas".Gal kas žinot,iš kokio lydinio gaminami kompiuterio standžiojo disko plokštelės?
Žmogus be peilio labai panašus į žmogų su peiliu , tik neturi peilio , kai jo labai reikia !
Turguje galima rasti nedidelių kietmetalio drožlių. Dar tarybiniais laikais tokius 3-5 mm nuoskalas vinidavo žalvariu prie papraščiausių plienas3 strypų, ir naudodavo kaip brėžtuvus. Vienas kalvis teigia jog tokiu "įnagiu" greždavo plieną, iš kurio kalami vožtuvai traukinių varikliams.
Adamante Durius
Tiesą sakant tekintojas grąžtą davė, todėl nesu tikras ar ten pobeditas, bet galas tai toks kai pobedito nes buvo su kietmetalio plokštele, tai gręžiant problemų nebuvo.
Aišku ,ačiū. Ryt darbe bandysiu galąsti.
Žmogus be peilio labai panašus į žmogų su peiliu , tik neturi peilio , kai jo labai reikia !
LPA narys
Paprastas pobeditas ir negręš - jis skirtas daugiau kalti. Reikia iškoti arba 'multiconstruct' arba paprastą užgalasti deimantiniu diskeliu. Tiesa dar turguje esu pirkęs, kažkokį auksarankių pagamintą, iškart aštų - atremi į pirštą ir pasuki, jei aštrus iškart kabinasi
Na gal užmirškim tuos,,samakalus",,samakatus",,rapidus",naudokim lt terminą,,greitapjūvis". Na topexo pabeditas negręžia
Žmogus be peilio labai panašus į žmogų su peiliu , tik neturi peilio , kai jo labai reikia !
Esu pobeditiniu grąžtu pragręžęs metalo pjovimo pjūklą, ten irgi berods samakalas.
Na jie forume dar vadinti,,samakalu" ,o vienoj knygoj lt kalba buvo vartojamas terminas,,greitadrožis".Tai va iškilo problemuks,vakar nesimiegojo ,perštėjo dūšią ir nagus,tai išP5M atliekų gimė 2geležtės ,,daržoviniams peiliukams". Toli šaukia,kol taps peiliukais,bet iškilo problemuks,reikia gręžt skyles kniedem. Darbe šaltkalvis liepė gręžti ,,centragrąžčiu",deje nupirkau senukuos,o jis žviegia ir negręžia. Dėginčiau elektrodu,bet paklaida lb didelė
Žmogus be peilio labai panašus į žmogų su peiliu , tik neturi peilio , kai jo labai reikia !
klubo narys
Moros laminatais dirbu antri metai. Pasirodo ir ledo grąžtu Mora Ice Pro seniai naudojuosi. Nežinojau, kas gamintojas. Geras, kokių 10 ekečių galima išgręžti nesušilus. Dar negalandau. Peiliai sferiniai.
Artimiausiom dienom atidarau sezoną.
Tai, kas ne į temą, perkelta čia.
klubo narys
Ačiū Tomai, va tokios standartizacijos aš ir norėjau -> dabar viskas daug aiškiau. O kaip paskaičiuoti laminato geležtės (pvz., Mora 2080) iš Triflex plieno apkrovas?
Information is a weapon of mass destruction...
LPA narys
Lenkiant geležtę ar bet kokį panašų daiktą centrinis sluoksnis lieka nepakitęs (neutralus), viena geležtės pusė tempiama, kita gniuždoma. Didžiausia apkrova tenka būtent labiausiai nuo neutralaus sluoksnio nutolusiam metalui, kitaip sakant pačiam geležtės paviršiui. Triflex plieno centras yra kietesnis, o išorė -minkštesnė, bet dėl minėtų priežasčių centrinis sluoksnis neturi didelės įtakos lenkimui ir jei skaičiuosim, kad visas geležtės skerspjūvis yra išorinio sluoksnio kietumo, paklaida bus nedidelė. Tuo labiau, kad paklaida į gerają pusę.
Pagrindinė problema – triflex‘o išorinio sluoksnio kietumas. Man jo rasti nepavyko. Gal kas žinot?
Jei kietumo sužinoti vis tik nepavyks, parašykit bent geležtės storį ir plokščios dalies plotį ties ašmenų pradžia. Storio riekia gan tikslaus, nes didėjant storiui, geležtės ribinė apkrova didėja kvadratu.
administratorius
LPA narys
Pas Triflex - zoninis grūdinimas:
Mano matavimais išorinis sluoksnis tik apie 40 HRC
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Kalbant apie metalus, buvau pagaminęs peili iš 9XC puikus metalas, po kaulų kapojimo galima buvo skustis, bet prie mėsos nelipo, jai kokia gysla ar riebalas reikėdavo pavargti, kad atpjauti. Bandžiau ir obliavimo peilius daryti, per šakas rėždavo puikiai, bet medienos švarumas nekoks.
administratorius
LPA narys
Pagalvojau, kad būtų prasminga perfrazuoti klausimą kolegoms:
ką pirmiausia norėtumėt žinoti apie peilių gamybai naudojamus plienus?
Ir išgirsti jūsų nuomonę.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
Man asmeniškai visada rūpi klausimas, kiek atspari lenkimui (stangri) yra geležtė t.y. po kiek cm į šonus ji gali 'vaikščioti' ir nelūždama bei nesulinkdama sugrįžti į pradinę padėtį; ir tai norėčiau sieti su gamybai nadojamu plienu. Didžiausią įspūdį paliko to rusų kalvio apie kurio gaminamus peilius kalbėjome per mokymus (vardo neprisimenu) peilio testai - jis sveria 50 kg. ir abiem kojomis užlipęs ant geležtės padėtos tarp dviejų knygų...
Information is a weapon of mass destruction...
administratorius
LPA narys
O jeigu geležtė išlaiko pvz. tanką nelinkdama?
Nes praktiškai, standumas yra reikšmingas plonoms geležtėms, kurių pritaikymas gana ribotas. Dažniausiai tai būna lankstūs žuvų dorojimo arba virtuviniai peiliai.
Kitais atvejais geležtės lankstumas yra "blogis". Nors atrodo standi geležtė įspūdingai.
Užbėgdamas "už akių" prieštaravimams, siūlau pasvarstyti logiškai, kas yra svarbu:
apkrovos dydis, kurį išlaiko peilio geležtė nenulūždama?
ar kiek geležtė išlinksta prieš nulūždama?
Ir jeigu lanksti ir nelanksti geležtės išlaiko vienodą apkrovą, kokia nauda, kad prieš nulūždama geležtė išsilenks lanku?
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
Super!!!, - noriu tokios geležtės -> žiauriai patikimas dalykas.
Gal ne taip suformulavau klausimą, bet puikiai pataikiai - man norėtusi kažkaip susieti šiuos du dalykus t.y. tarkim žinoti, kad 10cm geležtė iš Sandvik 12 C 27plieno linkdama į šonnus po 4 cm., atlaiko pvz., 50 kg apkrovą; tuo pačiu nelūždama ir sugryždama į pradinę padėtį be pakitimų. Tada aš žinodamas tokias ribas galiu, kaip čia pasakius 'labiau pasikliauti' peiliu.
Information is a weapon of mass destruction...
LPA narys
Geležtės lankstumas labai mažai susijęs su plienu. Jis pagrinde priklauso nuo geležtės storio. Visi puikiai žinome kaip linksta 0.1mm skutimosi peiliukas ir kaip linksta (tiksliau nelinksta) 4 mm geležtė pagaminti iš to paties plieno ir tokio pat kietumo.
O štai maksimali geležtės šoninė apkrova priklauso nuo plieno atsparumo ribos (ir geležtės storio žinoma), kuri savo ruožtu beveik tiesiogiai priklauso nuo kietumo. Patikslinu, kad kalbame apie statines, o ne dinamimes apkrovas (akrova kilogramais, o ne smūgiu). Daugumos kokybiškų legiruotų peilinių plienų atsparumo riba prie 60 HRc yra apie 3000 MPa (arba ~30000 kg/cm2). Tačiau plienai turi būti netrapūs (nepergrūdinti).Dabar jau galima suskaičiuoti geležtės max apkrovą.
Pvz. „Kalvio ir knygų“ testas. Atstumas tarp geležtės atramų (tarp knygų) 16 cm (nes tokią „konstrukciją“ malkinėje radau). Geležtės skerspjūvis pavojingiausioje vietoje 3.2 x 10 mm (mano AEB-L full tangas, vieta kur prasida ašmenys). Skaičiuoju tik tokią siaurą geležtės dalį, nes ašmenys staigiai plonėja, o ploni ašmenys vidurį geležtės stiprumo lenkiant nepriduoda. Atsiverčiu seną gerą žinyną ir nesunkiai suskaičiuoju, kad „kalvis“ galėtų sverti ~130 kg. Žinoma, čia yra ribinė apkrova, kurią pasiekti jokiu būdu nerekomenduojama. Bet ~110 kg vis tik ryžausi išbandyti praktiškai. Įlinkį, tiesa, neišmatavau, nes labai jau nepatogu prisiriesti viena koja ant geležtės stovint.
Žinoma, išbandžiau ir RWL įsodinamą geležtę, kuri kaip tik ant 16 cm „stovo“ tilpo. Bet ji storesnė, plienas kietesnis taigi 110 kg įspūdžio nepadarė nei man, nei geležtei.
Jei plieno kietumas būtų 55 HRc, tada atsparumo riba apie 1800 Mpa ir „kalvis“ jau galėtų būti tik ~78 kg. Beje, Damasteel teigia, miltelinių plienų (suprask- RWL-34) stiprumo riba prie 63 HRc yra apie 5000 Mpa (nors šiuo skaičiumi aš abejojiu). Šiuo atveju sulaužymo apkrova ~217 kg.
administratorius
LPA narys
O kam realiai reikalingas toks perteklinis patikimumas?
Be to, žinant metalo stiprumo ribas, tokia geležtė bus labai stora. 
Jie ir yra susiję, tik norėjau pabrėžti, kad standumas tėra sudedamoji geležtės stiprumo savybė, ir jo nereikėtų sureikšminti.
Daugelis testuotojų daro esminę klaidą - lenkia geležtę nematuodami lenkimo jėgos ir fiksuoja tik lenkimo kampą. Žiūrint tokius testus susidaro klaidingas įspūdis, kad lanksčios geležtės yra tarsi geresnės, nes linksta ir ne iš karto nulūžta. Tačiau standumas nėra tolygus lankstumui. Viena geležtė lengvai linksta ir lūžta nuo nedidelio krūvio, kita gali linkti mažai, bet ir nulaužti ją sunkiau.
Bendrai imant, stiprumas priklauso ne vien nuo plieno rūšies, bet ir nuo sandaros. Tą patį plieną skirtingai apdorojus gausim skirtingą stiprumą.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
LPA narys
Is esmes peiliai kaip eilerasciai.
Parasyti gali bilia kas ir net kazkam tai gali patikti.
Ir be abejo galima save vadinti poetu ar peiliadirbiu kaip kam patinka.
Pritarsiu Vladui, kiek peiliu teko ciupineti per visokias parodas ,dazniausiai pakila klausimas ar autorius pats nemato ir nesupranta ar tesiog kitus uz mulkius laiko, ar tesiog mano kad ir taip yra gerai .
O is esmes koks skirtumas ?
Usual Suspect from Olivje Suvenyrai
Toon Toon Black and White Army
administratorius
LPA narys
Kolegos, jūs ginčijatės dėl to paties dalyko
Tik prieinate iš skirtingų pusių. Geras peiliakalys turi išamanyti ir peilio naudojimo įpatumus ir plienų savybes. Apie sugebėjimą plienus apdirbti net nekalbu. O nuo ko pradėti mokslus - nuo peilių studijų ar nuo kalvystės- jau skonio ir galimybių reiklas 
Vistiek reikės susipažinti su abiem sritim. Na, o per vieną pamoką to niekaip neišmoksi. Geriausiu atveju iš apvalaus strypo padarysi plokštelę ir apdailinsi su kampiniu šlifuokliu...
Kelią galima surasti arba nutiesti.
administratorius
LPA narys
Męs diskutuojame, o diskusijos tikslas dažniausiai ir būna aptarti klausimą visapusiškai.
Dėl "gerų peiliakalių" akivaizdu, kad jie privalo išmanyti. Mano pamąstymai labiau orientuoti į mėgėjus ir šiaip besidominčius, nes temos autorius
tad jeigu teisingai suprantu, kalba eina apie pažintinę programą platesnei auditorijai, o ne tik mokymus peiliakaliams.
Iš čia ir klausimas - ką pradedančiam peilių mėgėjui pirmiausia reikia žinoti apie peilių gamybai naudojamus plienus?
Žiūrint filosofiškai - skirtumo jokio, nes kaip teigia kinų išmintis: "visa, kas yra, turi pagrindą būti...".
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
Pažystu vieną žmogu , kuris išgirdęs teiginį, ar net fakta, visada perfrazuoja savaip, ko pasekoje anas pašnekovas supranta kaip pastarojo nesutikimą su teiginiu ir tada prasideda aršus pokalbis apie ta pati, bet kažkur po 2-3 valandų diskusijų prieinama išvados, kad buvo šnekėta apie ta pati tik iš savos varpinės.
Tokias diskusijas reiktų perkelti prie stalo ir bonkės.