1 Metalo juodinimas tepale (mineralinėje alyvoje)
2 Padengimas teflonu
3 Miltelinis dažymas
4 Padengimas epoksidinėmis dervomis
5 Metalo padengimas kitu metalu, dažniausia chromu. Dar aptikau padengimą cinko oksidu
6 Padengimas TiNi (titano nitrido) ypatingai kieta keramika

2-4 punktai gali kiek kaitaliotis tarpusavyje, priklausomai nuo konkrečių egzempliorių padengimo kokybės. IMHO

Šis padengimas galimas tik gamyboje, buvusioje' kuro aparatūroje' dengdavo grąžtus, frezas, plestuvus,sriegiklius padidinti kietuma.Smulkiau paaiškinti gamybos proceso negaliu,nes buvo greztai draudžiama pašaliniams užeiti.

Supratau. įdomiausia, kad aparatą tokį turiu, bet jį panaudoti nežinau kaip

Ar nebus dengiama aparatu kažkuo tokiu kaip čia :
http://linksvar.ru/electrometallizatori/1/

Galima dengti bulatu gaunasi aukso spalvos,bet yra problema dengent reikalinga 680 laipsniu temperatura prie jos atsileidžia metalas,bulatu dengiau R18 ir R6M5 šie metalai nebijo tokios temperaturos.

O kaip puošyba gali funkcionalumą mažinti Nebent intensyvus arba neatsargus naudojimas, gali kenkti puošybai. O bet kokia dekoratyvinė danga manyčiau daugiau ar mažiau padidina atsparumą korozijai. O jei graviruotu ir paauksuotu peiliu, pjaustysi dešrą prie stalo tarkim, medžiotojų kompanijoj, tai manau ir paskirtis ir funkcionalumas ir dangos atsparumas bus suderinti ir puikiai atitinkantys vienas kitą tai apie ką kalba?

Keistas klausimas Kodėl visi čia taip užsiciklinę ant peilių darbinių savybių? Jei kalbant apie jas, tai sutikim su Tomu, toks padengimas tinkamiausias. Bet peilio padengimas gali būti ir puošybos tikslais, o tokių padengimo būdų yra daugybė, ir visi jie daugiau ar mažiau tinkami Bet kažkodėl visiem mirtinai reikia funkcionalumo, negi žmogus turintis, kad ir trisdešimties peilių kolekciją kažką su jais dirba? Geriausiu atveju įsigijęs išbando ir į lentyną deda. Bet tokiu atveju tikriausiai meniškai dekoruotas peilis su prastesnėmis savybėmis turi didesnę išliekamąją vertę Taigi sakyčiau, kad dekoratyvinio padengimo negalima laikyti mažiau tinkamu. Dažymas, padengimas kitais metalais (auksavimas, sidabravimas, nikeliavimas, variavimas, chromavimas ir t.t.), padengimas nitridais, oksidais , azotavimas ir cementavimas tikriausiai irgi tinka, kaip ir bet koks patinavimas, emaliavimas, dengimas teflonu, polimerais, epoksidais, ir dar velniai žino kuo, beje ir kiekvienos atskiros kategorijos padengimo būdų taippat yra begalės. Taigi klausimas labai plačiai apimantis

Yra daug dangų, ir visas jas išvardinti būtų sudėtinga, bet tinkamos peiliams ar panašiems įrankiams yra tik kelios:
1. Chromavimas
2. Dengimas titano nitridu TiNi ir titano alumino nitridu TiAlNi
Chromavimas yra dekoratyvinis ir dengimas kietu chromu. Dekoratyvinis nėra atasparus trinčiai, tad peiliams nelabai tinka, nors dauguma peilių chromuoti būtent taip ir neužilgo apsitrina. Kieto chromo danga yra „negraži“ ir priauga nevienodas storis ant įvairių sudėtingos konfigūracijos vietų. Dažniausiai naudojama norint „pastorinti“ plieninę detalę su tolimesniu apdirbimu.
Lieka TiNi ( šviesi spalva, dažniausiai geltona) ir TiAlNi (tamsi, beveik juoda spalva),pastaroji kietesnė ir tvirtesnė. Danga labai kieta, atspari dilimui, mažas trinties koeficientas (slidi), labai tvirtai suauga su plieno paviršiumi, dėl ko įrankis tampa stipresnis (ypač padidėja atsparumas nuovargiui). Viskas ko reikia ir dar daugiau. Bet dengti galima ne visus plienus, nes dengimo metu detalė įkaista iki ~500*C.
Jei geležtė geltona ar tamsi, toli gražu nebūtinai dengta titano nitridu. Dažniauasiai šiomis dangomis dengiami aukštos klasės grąžtai ir kiti metlo pjovimo įrankiai.

Kažkodėl visi tyli kaip partizanai
Pabandysiu duoti pradžią:
1 Metalo juodinimas tepale (mineralinėje alyvoje)
2 Metalo padengimas kitu metalu, dažniausia chromu. Dar aptikau padengimą cinko oksidu
3 Padengimas epoksidinėmis dervomis
4 Padengimas teflonu
5 Miltelinis dažymas
6 Padengimas TiNi (titano nitrido) ypatingai kieta keramika.

Pagrindinis daugumos padengimų trūkumas - dangos nusitrynimas intensyviai panaudojus peilį. Geležtė praranda "prekinę išvaizdą". Bet chromas ar TiNi laikosi visai gerai. Na o kokybiškas padengimas dažais ar epoksidine derva apsitrina, bet išlieka pakankamai nepažeistas ir užtikrina geležtės apsaugą.

Klausimas labai konkretus. Atsakymai irgi, nes tų būdų, ypač plačiau taikomų peilininkystėje, nėra daug.

Kažkaip man atrodo, kad klausimas jau labai nekonkretus, o atsakymas labai jau platus...

Kadangi viktorinos tikslas, iš esmės, yra šviečiamasis, todėl klausimas bus labiau susijęs su žinių sistematizavimu ir aiškiu pateikimu. Todėl spėliot, manau, nereikės, bet šiek tiek pasistengt ir padirbėt, - kogero, kad taip
 
Taigi: Metalo apsaugos nuo korozijos būdai: paviršiaus dažymas ir dengimas įvairiomis medžiagomis bei paviršiaus oksidavimas. Jų privalumai ir trūkumai.
 
Dalykas aktualus daugeliui su metalu susijusių sričių, tačiau mum labiau aktualu tai, kas naudojama peilių gamyboje ir priežiūroje
Jeigu yra kokių nors įdomių, bet klausime nepaminėtų technologijų, - būtų įdomu sužinot. Geležčių tamsinimas estetiniais sumetimais irgi įdomus, tiek, kiek technologija efektyviai saugo nuo korozijos.
 
Neskubėkit, pasiskaitykit. Šį kartą svarbiau nes kas pirmas parašys, o kas papasakos daugiau ir detaliau. Sėkmės

Būtų įdomu sužinoti iš kur Katinas tai žinojo? Skaitė, girdėjo, rado internete ar kt.?

Tiesiog smalsu

Greitai čia Katinas apsisuko Taigi jo eilė galvoti klausimą.

Italija. Artileristo stiletas (durklas) su matavimo skale, kuri skirta nustatyti patrankos vamzdžio kalibrui.
http://thomasdelmar.com/Catalogues/as071211/lot015...

Kolegos - tai visavertis šaltasis ginklas, bet šiuo atveju naudojamas kaip tikslinis instrumentas.

Gal kas nors iš ilgūjų botagų giminės?

Ne, ne ir ne

Ko gero bus dalgis

Įtariu kad plačiaašmenis kirvis ilgu kotu,naudotas ,,inžineriniuose daliniuose".
Guli toks daiktas Karo muziejui Laikinojoj sostinėj

Gal tai 1831 m. modelio prancuziškas puskardis? Viskas atitiktų, bet laikotarpis ne tas .

Oi sunkus atvejis Na pabandysiu truputį iš istorijos. XVII-XVIII a. vienos šalies vienoje iš kariuomenės rūšių naudotas ginklas. Bet šis ginklas įdomus tuo, kad šiuo atveju jis naudojamas labiau kaip instrumentas. Taigi kokia tai šalis, ginkluotųjų pajėgų rūšis ir koks panaudojimas. Palengvinu - tai šaltasis ginklas, bet ne peilis.

Ačiū ačiū Aš manau, kad mašinos (lazeris, ėsdinimas ir pan.) gali išgauti tokį tikslumą, apie kurį žmogus net nesvajoja. Juk sudėlioja užrašus iš vienos medžiagos atomų ant kitos medžiagos plokštelės. Bet toks darbas bedvasis, tik technikos pasiekimas. Taip, tai įspūdinga (nes tokie įrengimai irgi žmogaus proto kūrinys), bet ne daugiau. Kaip tik žmogaus, meistro rankos suteikia kūriniui gyvybę ir šilumą. Visa kita tik konvejerinė štampuotė.

Na, tai kadangi patikslinti niekas nesiruošia, o atsakymą pirmas įvardijo TerMind, tai tebūnie jis laimėtojas.
Seniausia, brangiausia ir sudėtingiausia geležčių dekoravimo technika, tai rankinis arba kitaip, štichelinis graviravimas. Pradėtas šis būdas naudoti dar akmens amžiuje, kai peiliai buvo kauliniai ir akmeniniai. Tik rankų darbo graviūra taip smarkiai pakelia gaminio kainą, kartais keliasdešimt ar net kelis šimtus kartų. Išmokti šio amato galima, tik sistemingų treniruočių metu, kurios trunka ne vienerius metus ir reikalauja didžiulės kantrybės, kruopštumo ir atidumo. Visas darbas atliekamas šticheliais išskutinėjant metalą sluoksnis po sluoksnio. Pradiniame etape dažniausiai naudojamas ir plaktukas, tačiau vis tiek užbaigiama išskirtinai rankomis, galutinai išvedžiojant ir išlyginant linijas. Iki šiol dar niekas neišrado jokios kitos technikos kuri galėtų pakeisti šį metodą. Lazerinis graviravimas, graviravimas besisukančiais mechanizmais, ėsdinimas, elektroerozija, visi šie būdai, tik imituoja rankinį graviravimą, bet nė vienas, neatkartoja tokio preciziško atlikimo. Todėl tai ir yra sudėtingiausias dekoravimo būdas.

Aš balsuočiau už Toreutika

Jis turėjo stebuklingą tiglį

Netyčia užklydau ant įdomaus straipsniuko, kuris susijęs su Kęstučio klausimu.

http://www.baltai.lt/?p=2195

"Jeigu bulatinio plieno kardo ornamentas (piešinys) buvo žmogus, tai tokio kardo kaina buvo didesnė negu dramblio"

Drmbliai - brangūs gyvūnai, todėl galima teigti, kad ypatingo rašto išgavimas gaminant geležtę yra brangiausia technologija.

Dar viena geležtės puošimo technologija - japoniškas grūdinimas, kai molio pagalba ant geležtės suformuojamas ašmenų zonos piešinys. Po grūdinimo jis išsiskiria kietesnio metalo spalva ("hamon"). Tai ne tik ašmenų grūdinimas, bet ir svarbus geležtės puošybos elementas. Taigi tokį dekoravimą galima priskirti prie sudėtingiausių.

Na geležtės seniausias puošimo būdas,turėtų būtgi ornamenty kalimas geležtėj ir jos poliravimas. Kuo smulkesni ornamentai tuo sudėtingiau juos iškalti ir ilgiau trunka.
O laikas-pinigai!

Na tai nėra seniausias būdas, bet brangus tai tikrai.
Taip šaltūjų ginklų rankenas puošė Venecijos stikadirbiai,karoliukai buvo apie 2-4mm skersmens ir nušlifavus turėjo nuo 60 iki 200 briaunų. Kuo mažesni karoliukai ir daugiau briaunų tuo sudėtingiau juos apdirbti, Ermitaže tokia techniką puoštą durklą restauravo apie 5metus

Na būtų kalba apie puošybą aplamai,įkiščiau trigrašį,kad brangiausia turėtų būt rankenų puošimas šlifuotais krištolo karoliukais suvertais ant vielos .

Tikrai nesigynčisiu, tik savo nuomone pareiškiau