Na maniškis labiau į akmenį panašus ( bent man taip atrodo). Štai nuotraukos :)
Išoriškai panašus į apsilydžiusį metalinį meteoritą, bet sudėtis - netipiška, kas pasitaiko gan retai.
Siūlau pamatuoti jo tankį ir jeigu jis bus didesnis nei 7,2 g/cm3 - tai bus dar vienas metalinio meteorito požymis.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Didžiausia priemaiša iridis apie 1,5 procento, aukso apie 0,4 procento, panašiai lyg tai ir nikelio, o visi kiti elementai, tai po dar mažiau. Na o radioaktyvus negalėtų būti, mano senelio stalčiuje pragulėjo gal trisdešimt metų, o gal ir daugiau.
Aš čia gal ir ne visai į temą, bet turiu tokią mįslę Papuolė į mano rankas labai keistas metalo gabaliukas iš išvaizdos užneša į meteoritą ar kažkokį metalo grynuolį. Patikrinau sudėtį, tai aparatūra parodė 96 procentus geležies ir puse Mendelejevo lentelės: iridis, auksas, kobaltas, varis, švinas, cinkas, molibdenas, rutenis, chromas, volframas, vanadis, manganas, nikelis ir dar gal penki ar šeši elementai, visų nebeatsimenu. Įdomiausia man pasirodė, tai kad magnetas visiškai netraukia, visiškai nekoroduoja, o spalva panašiai kaip nikelsilverio. Kas tai galėtų būti? Galvoju panaudoti kaip vieną damasko komponentų, bet bijau kažką su tuo dariniu daryti, kad nesugadinčiau
Manau pelnytai prizas turi atitekti Tony, - jis išsamiai atsakė į du (iš trijų pagrindinių) klausimo punktus. Aš tik papildžiau ir Ričardas.K dar paantrino mano atsakymą; paskutinį punktą išmastyti galėjo bet kas iš forumo narių pats gaminantis geležtes arba daugiau besidomėjęs metalurgija, - 'atsakymas sukosi ant liežuvio galo'
Sveikinu Tony!
Manau pelnytai prizas turi atitekti Tony, - jis išsamiai atsakė į du (iš trijų pagrindinių) klausimo punktus. Aš tik papildžiau ir Ričardas.K dar paantrino mano atsakymą; paskutinį punktą išmastyti galėjo bet kas iš forumo narių pats gaminantis geležtes arba daugiau besidomėjęs metalurgija, - 'atsakymas sukosi ant liežuvio galo'
Sveikinu Tony!
Pritariu. Ir sveikinu Tony
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
Aš jokiu būdu nepretenduoju į prizą, neduok dieve. Atsakinėjau tik į Vlado klausimą: "o be to, kai plienas gaminamas iš didelės išlyditos plieno masės, kas dar neigiamo vyksta (kas praktiškai nevyksta miltelinės technologijos metu)?". Nuoširdžiai sveikinu Tony su laimėjimu. Tačiau, Tomai, iš Tavo paskutinio komentaro matau, kad nesupratai, ką norėjau pasakyti, o atrodo taip viską aiškiai išdėsčiau. Reikia tik dar kartą perskaityti GAdo ir mano atsakymus.
Klausimas buvo:
Kokia yra miltelinių plienų gamybos esmė, arba dėl ko atsiranda plieno savybių pagerėjimas jį gaminant milteliniu būdu?
Atsakymas jau buvo:
1.Plienas pereidamas iš skystos būsenos į kietą nesusiliečia su oru
2. Plienas perkaitinimo būsenoje išbūna tik sekundės dalis, dėl to nespeja pablogėti struktūra dėl perkaitinimo.
Abu punktai vienodai svarbūs ir antras punktas tikrai nėra papildymas.
Ričardai K., tavo atsakyme kalbama apie detalių iš miltelių gamybą, o ne apie miltelinio plieno gamybą. Gaminant miltelinį plieną, plieną iš pradžių išlydyti reikia.
Kaip sakiau, pirmą punktą paminėjo daug kas, bet antrą tik Tony. Be to jis bandė atsakyti į klausimo dalį dėl ko ko atsiranda savybių pagerėjimas. Jo atsakyme trūksta vienintelio žodžio - inertinės dujos. Todėl toks mano sprendimas, bet kaip sakiau, jis negalutinis.
Aciu nesitikejau, nes nesijauciu daugiau žinas nei, bet kuris kitas tiesa pasakius labiausiai patiko pats žaidimo procesas, jėga. O su klausimu reiks gerai galva pasuk
Ar nereiktų sukonkretinti atsakymų? Taip, būtent atsakymų. Dabar atrodo, klausimas lyg ir konkretus, tačiau atsakymai - labai išplėsti ir nekonkretūs ir dar įvairiai interpretuojami. Gaunasi taip, kad pagrindinis atsakymas į klausimą lyg ir yra, o atlygis atitenka papildžiusiam (arba tiksliau sakant "daugiau žodžių panaudojusiam") atsakymą. Pavyzdys - mano ir GAdo atveju. Jis pirmesnis pasakė, ką aš paantrinau. Nebūčiau rašęs atsakymo iš vis, jei būčiau perskaitęs GAdo komentarą, tačiau, kol rašiau, jis pirmesnis atspausdino. Manau, kad GAdas mane aplenkė, nors tik 3 minutėm, bet jis pirmesnis. Ar aš neteisus?
Miltelinė plieno gamybos technologija yra sudėtinė miltelinės metalurgijos dalis, kuri skiriasi nuo kitų gaminių "miltelinės" gamybos pagal šiuos požymius:
- plieno milteliai paruošiami tik vieninteliu būdu - atomizuojant. Atomizacijos metu plienas pereidamas iš skystos būsenos į kietą nesusiliečia su oru, todėl nevyksta oksidacija ir perkaitinimo būsenoje lašeliai išbūna tik sekundės dalis, dėl to nespeja pablogėti struktūra dėl parkaitinimo, kuris neišvengiamas liejant plieną tradiciniais būdais.
- gaminant miltelinį plieną, antra fazė netaikoma ir skirtingų rūšių plieno ar kitų komponentų milteliai tarpusavyje nemaišomi. Plieno miltelių taigi ir galutinio produkto cheminė sudėtis apsprendžiama pirmoje fazėje.
- plieno milteliai vienu metu sutankinami ir sukepinami - supresuojami sulydant karšto izostatinio presavimo būdu. Kaitinimo temperatūra yra žemesnė už plieno lydymosi temperatūra, todėl išlieka atomizavimo metu susidarius plieno struktūra. Supresuojant tokiu būdu miltelių masę, gauname lygesnį legiruojančių elementu pasiskirstymą pliene bei gaunasi smulkiagrudžiai karbidų kristalai ir plieno kietumas pasiekiamas 1-2HRC didesnis.
- visi procesai vyksta tik inertinių dujų atmosferoje arba vakuume, t.y. be sąlyčio su oru.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Kai kas maišo miltelinių plienų gamybos technologiją su miltelių sukepinimo technologija (taip pat dar vadinama milteline metalurgija). Bet pastarosios metu gaunama gatava detalė ir ši techologija dažniausiai naudojama kai supresuotą metalą apdirbti labai sunku ar visai negalima (pvz.metalo keramika). Peiliniai ar įrankiniai plienai vis tik prašosi karšto deformavimo (kalimo ir/arba valcavimo), kurių metu labai pagerėja plieno atsparumas smūgiams ir stiprumas.
Miltelinės plieno (o ne gatavo gaminio) gamybos metu iš plieno padaromi milteliai ir be sąlyčio su oru (skirtingai nei miltelių sukepinimo būdu) jie vėl karštai suvirinami į didelį gabalą. RWL-34 atveju tai būna apie 0.4 m diametro ir apie 1.5 m ilgio strypas. Iš to strypo karštai kalama ir valcuojama ko tik reikia – strypai, juostos, lapai. http://www.erasteel.com/sites/default/files/media/...
Milteliniai plienai irgi nėra 100% švarūs ir pagal tai, kokį švarumą pavyksta pasiekti, gamintojai skirstomi į „kartas“: 1 karta – Crusible JAV, 2 karta – Carpenter JAV, 3 karta – Uddeholm Šved. Daugiau „kartų“ kolkas nėra, bet tikrai bus...
Kažkiek apsaugoti skystą plieną nuo sąlyčio su oru kai kurie gamintojai stengiasi ir liejant plieną įprastai, bet plieną greitai ataušinti - tiesiog teoriškai neįmanoma (miltelinė technologija dar vadinama RSP – rapidly solidified powder). Būtent dėl to pagaminti plienus su labai daug anglies ir legiruojančių elementų galima tik milteliniu būdu, nes ilgai aušdami tokie plienai tampa labai „stambiagrūdžiais“ ir dėl to trapiais.
Vieną dalį teisingai atsakė daug kas, kitą – Tony vienintelis. Ričardas K. paminėjo, kad gaminamos detalės, o ne plienas (miltelių sukepinimo technologija), todėl jo atsakymo nepriimu.
Prizą skirti siūlau Tony, bet palieku spresti Administracijai.
Vieną dalį teisingai atsakė daug kas, kitą – Tony vienintelis. Ričardas K. paminėjo, kad gaminamos detalės, o ne plienas (miltelių sukepinimo technologija), todėl jo atsakymo nepriimu.
Prizą skirti siūlau Tony.
Jeigu jau kapstomės po miltelinę technologiją - kaskim iki pagrindų.
Kalbant populiariai, šį technologija susideda iš keturių fazių:
1. Miltelių paruošimas. Milteliai g.b. paruošiami smulkinant žaliavas mechaniškai, išskiriant ar surenkant iš įvairių terpių arba atomizuojant, t.y. lašelių pavidalu išpurškiant žaliavų lydinį.
2. Miltelių maišymas. Šiame etape g.b. įvairūs milteliai maišomi tarpusavyje, pridedama nemetalinių priedų bei techninių lubrikantų.
3. Miltelių sutankinimas. Taikomas šaltas presavimas, kaštas presavimas arba karštas izostatinis presavimas.
4. Sukepinimas. Vykdomas natūralioje atmosferoje arba inertinėse dujose ir taikomas po šalto presavimo arba milteliniam dažymui.
Miltelinė plieno gamybos technologija yra sudėtinė miltelinės metalurgijos dalis, bet gan aiškiai skiriasi nuo kitų gaminių gamybos pagal šiuos požymius:
- plieno milteliai paruošiami tik vieninteliu būdu - atomizuojant. Šio proceso privalumus męs jau aptarėm ieškodami atsakymo į Tomo klausimą.
- skirtingų rūšių plieno ar kitų komponentų milteliai tarpusavyje nemaišomi.
- plieno milteliai vienu metu sutankinami ir sukepinami - supresuojami sulydant karšto izostatinio presavimo būdu. Šio proceso teikiamus privalumus taip pat aptarėm.
- visi procesai vyksta tik inertinių dujų atmosferoje arba vakuume, t.y. be sąlyčio su oru.
Kadangi Tomas, kaip klausimo autorius patikslino, kad klausimas buvo siejamas ne su milteline technologija bendrai ir ne su detalių gamyba, o tik su plieno gamyba, manau reikia pripažinti, kad prizas pagrįstai atitenka Tony.
NB: Kartu su prizu Tony atitenka ir garbinga prievolė užduoti kitą klausimą.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Nesu įsitikinęs, bet mėginsiu spėti - skystame pliene visada ištirpsta tam tikras kiekis deguonies, kuris suteikia plienui trapumą. Todėl deguonį iš plieno reikia pašalinti Milteliniu būdu gaminant detales, metalo nereikia iš pradžių išlydyti, o po to lieti. Gaunasi, kad medžiaga smulkėja nesikeičiant jos cheminiai sudėčiai t.y. deguonis nebetrukdo.
Normaliai plienas kada gaminamas iš didelės išlyditos plieno masės ilgai aušta. Ilgas plieno aušinimas leidžia susiformuoti didesniems chromo ir geležies karbidu kristalams. Tai neigiamas reiškinys ar kitaip tariant silpnoji vieta kada plienas patiria šonines apkrovas ar laužimą. Miltelinė technologija leidžia to išvengti ir skysto plieno mašės nupurškimas duju pagalba leidžia greitai ataušinti pliena suskaidant i smulkius 0,1mm dydžio šaratukus. Supresuojant tokia šaratuku masę terminio apdorojimo metu gauname lygesnį legiruojančių elementu pasiskirstymą pliene. bet svarbiausia gaunasi smulkiagrudžiai karbidų kristalai ir plieno kietumas pasiekiamas 1-2HRC didesnis.
Gamybos principas:
1. Dujinė plieno atomizacija (itin smulkių miltelių suformavimas purškiant išlydytą legiruotą plieną inertinėmis dujomis).
2. Gautų miltelių izostatinis supresavimas į ruošinius.
privalumai:
Didesnis izotropiškumas, smulkiagrūdiškumas, tolygesnis ir kargbidų ir legiruojančių elementų pasiskirstymas ir geresnis įsisavinimas (pvz. ZDP189 su 3% anglies miltelinės technologijos dėka išlaiko plieno savybes t.y. netampa ketumi).
Didesnis izotropiškumas, smulkiagrūdiškumas, tolygesnis ir kargbidų ir legiruojančių elementų pasiskirstymas ir geresnis įsisavinimas (pvz. ZDP189 su 3% anglies miltelinės technologijos dėka išlaiko plieno savybes t.y. netampa ketumi).
ZDP189 netampa ketumi ne dėl miltelinės technologijos, bet dėl jame esančių 20% chromo, kuris "paima" anglį (sudaro chromo karbidus).
2. Gautų miltelių izostatinis supresavimas į ruošinius.
Tuomet dar paklausiu: o kas tas yr - "izostatinis supresavimas"?
ek rašė:
privalumai:
Didesnis izotropiškumas, smulkiagrūdiškumas, tolygesnis ir kargbidų ir legiruojančių elementų pasiskirstymas ir geresnis įsisavinimas (pvz. ZDP189 su 3% anglies miltelinės technologijos dėka išlaiko plieno savybes t.y. netampa ketumi).
Labai gerai, bet dar vieno šios technologijos privalumo, o kartu ir esminio skirtumo nuo tradicinių būdų, nepaminėjai.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Tuomet dar paklausiu: o kas tas yr - "izostatinis supresavimas"? :D
Kaip suprantu, tolygus presavimas iš visų pusių (t.y. ne kryptinis/vektorinis). Kaip technologiškai tai realizuojama metalurgijoje, neturiu žalio supratimo, o supaprastintai įsivaizduoju maždaug kaip spaudimą elastingoje guminėje pūslėje
_Vladas_ rašė:
Labai gerai, bet dar vieno šios technologijos privalumo, o kartu ir esminio skirtumo nuo tradicinių būdų, nepaminėjai. ;)
Ryškiai to esminio ir nežinau
Nebent tai kokie mažesni vidiniai įtempimai (kurių nepaminėjau nes atrodė savaime suprantama )
Kaip suprantu, tolygus presavimas iš visų pusių (t.y. ne kryptinis/vektorinis). Kaip technologiškai tai realizuojama metalurgijoje, neturiu žalio supratimo, o supaprastintai įsivaizduoju maždaug kaip spaudimą elastingoje guminėje pūslėje :)
Metalurgijoje karštam izostatiniam presavimui naudojamas metalinis konteineris, o schema atrodo taip:
Tony rašė:
Normaliai plienas kada gaminamas iš didelės išlyditos plieno masės ilgai aušta. Ilgas plieno aušinimas leidžia susiformuoti didesniems chromo ir geležies karbidu kristalams.
O be to, kai plienas gaminamas iš didelės išlyditos plieno masės, kas dar neigiamo vyksta (kas praktiškai nevyksta miltelinės technologijos metu) ?
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Tačiau liejant tradiciniu būdu, dėl sąlyčio su oru, oksidacija vyksta ne tik paviršiuje.
Ričardas.K rašė:
- skystame pliene visada ištirpsta tam tikras kiekis deguonies, kuris suteikia plienui trapumą. Todėl deguonį iš plieno reikia pašalinti Milteliniu būdu gaminant detales, metalo nereikia iš pradžių išlydyti, o po to lieti. Gaunasi, kad medžiaga smulkėja nesikeičiant jos cheminiai sudėčiai t.y. deguonis nebetrukdo.
Taip, del sąlyčio su oru plieno lydinyje vyksta oksidacijos procesai ir į sudėtį patenka pašaliniai elementai. Bet ne tik deguonis.
Taip, liejant tradiciniu būdu plienas įgauna papildomą trapumą. Bet ne dėl deguonies sudėtyje, o dėl oksidacijos ir perkaitimo.
Taip, miltelinės technologijos dėka proceso metu nesikeičia plieno sudėtis. Tačiau nesikeičia ir struktūra, t.y. ji nesmulkėja. Kokia susiformavo išpurškus - tokia ir lieka sukepinus. Norint keisti struktūra - būtinos papildomos operacijos. Pvz. valcavimas, kalimas etc.
Reziumuojant, sakyčiau, kad visiškai išsamiai neatsakė niekas, bet kolega Ričardas K. šį kartą buvo arčiausiai. Ar perleisti prizą - palieku spręsti Tomui.
O čia jo paruoštas atsakymas:
Tomas rašė:
Kokia yra miltelinių plienų gamybos esmė, arba dėl ko atsiranda plieno savybių pagerėjimas jį gaminant milteliniu būdu?
Atsakymas:
1.Plienas pereidamas iš skystos būsenos į kietą nesusiliečia su oru
2. Plienas perkaitinimo būsenoje išbūna tik sekundės dalis, dėl to nespeja pablogėti struktūra dėl parkaitinimo.
Jau seniai žmonės išmoko tiglyje išvirti gan geros kokybės plieną, bet iš tiglio plienas dar turi nukeliauti į formą ar valcavimo staklyną ir ten virsti plieno gaminiu. Metalurgai sako: auksas krosnyje, sidabras latake, š... formoje. Pasakymas gan tikslus, nes plienui keliaujant lataku jis liečiasi su oru, vyksta intensyvi oksidacija, degimo produktai savo ruožtu toliau sąveikauja su skystu plienu ir užverda tikra pekla. Piene atsiranda daug priemaišų. Galų gale plienas formoje ir apie 1500*C pradeda kristalizuotis. Visi žinome, kad plieną perkaitinus, jis tampa trapus. Bet tik ką susikristalizaves plienas norom nenorom turi išbūti perkaitinimo temperatūroje tam tikrą laiką kol atvėsta iki nekenksmingos kalimo ar valcavimo temperatūros. Būtent tuo metu plieno struktūra labai užauga ir pasidaro netolygi. Struktūrą labai pagerina plieno karštas kalimas ar valcavimas, bet šiuo būdu problema išsprendžiama tik iš dalies.
Miltelimė technologija.
Skystas plienas azoto dujomis išpurškiamas kaip dažai iš pulvizatoriaus. Pienas neturi kontaktsu oru ir kristalizuojasi per sekundės dalis. Plieno milteliai iš karto krenta į metalinę kapsulę (pvz. vamzdis užvirintu galu), užpildyta kapsulė sandariai uždaroma ir keliauja į krosnį, kur įkaitinama iki kalimo temperatūros. Krosnyje sukeliamas labai aukštas dujų slėgis ir visa plieno pripildyta kapsulė suslegiama ir ... visi milteliai susivirina kalvišku būdu, tik nekalant, o spaudžiant. Iš gauto plieno gabalo toliau kalama ir valzuojama tai, ko reikia.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Tuomet dar paklausiu: o kas tas yr - "izostatinis supresavimas"?
Presuojamas mišinys sudedamas į kapsulę ar elastingą konteinerį ir presuojamas speckamerose skystyje ar dujose. Sudarius kameroje didelį slėgį, ruošinys mažesniu masteliu atkartoja kapsulės formą. Tokiu būdu galima pagaminti iki 1000kg ruošinius ir vienu metu gaminti įv. formų ir matmenų detales. Jis (metodas) yra taikomas todėl, kad presuojant ruošinius uždaroj formoj sunku yra miltelius tolygiai sutankinti.
Parenkami norimam plienui komponentai miltelių pavidalu, maišomi ir presuojami į norimą formą. Tada kaitinami esant pastoviam slėgiui, kad medžiagos "susirištu-sukeptu" tarpusavyje.
Privalumas, kad komponentai tolygiai pasiskirsto ir taip gaunama vienalytis(vienodo tankio), tvirtas gaminys. Tai leidžia daryti labai kietus pienus. Gaminat peilius iš tokio plieno jie ilgiau išlaiko aštrumą ir juos reikia rečiau galąsti.
Taip pat dėl tolygios ir smulkios struktūros galima išgauti "švaresnius", tolygius peilių ąšmenis.
Nežinau ar labai čia nusišnekėjau. Rašiau iš galvos kaip suprantu.
Kaip suprantu VG-1 irgi trapumu pasižymi mano coold steel hutermaster'io galiukas kenčia kai reikia strėles iš medžio išlupinėti. Trupa ir netgi lengvai... Ieškau alternatyvos dabar.
Bet kuo gi toks blogas VG-10? Kad greitai atšimpa ir sunkiai galandamas?
VG10 buvo sukurtas kaip plienas virtuviniams peiliams ir čia jis dera puikiai. Štai jo sudėtis:
C: 1,0% Cr: 15,0% MO: 1,0% V: 0,2% CO: 1.5%
Bendros paskirties peiliams šis plienas yra arba per trapus, jeigu dilimo atsparumui padidinti grūdinamas virš 61 HRC, arba optimaliai užgrūdintas (58-60 HRC) yra AUS8 lygyje.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Komentaras atkeltas iš kitos temos, tad kiek netikėtas, bet į temą. Esmė – neapdirbto (po valcavimo) plieno paviršius yra “sugadintas” ir jį reikėtų šalinti.
Neapdirbto plieno paviršius yra išanglijes, porėtas, pakitusia struktūra ir t.t. Kitaip sakant, neapdoroto paviršiaus mechaninės savybės daug blogesnės negu likusio plieno. Didžiausias pavojus dėl tų mechaninių ir cheminių nelygumų yra plieno trūkimo užuomazgos (jei jau atsiranda užuomazgos, toliomesnis trūkimas vyksta labai lengvai). Kuo geležtės kietumas artimesnis maksimaliam plieno kietumui, tuo šis dalykas aktualesnis. AEB-L plieną grūdinant be šaldymo ir darant apie 58 HRc, gal ir galima į tai nekreipti dėmesio, bet perlipus 60 HRc, įtai dėmesį kreipti jau reikėtų.
Seniai, labai seniai, pirkdamas 154CM iš Crusible gavau oficialią iformaciją, kad reikia nuimti min. 0.17 mm iš kiekvienos pusės.
Čia, žinoma, teorija, ir daug kas jos nesilaiko. Pvz. nemažai Čekijos meistrų ant RWL-34 geležčių palieka, kaip Linas sako, „gražias“, neapdorotas plokštumas. Beje, neapdirbtas RWL34 paviršius labai lygus ir atrodo tikrai gražiai. Bet ir kietumas pas visus 60-61 HRc, kas šiam plienui nėra daug.
Plieno atsparumas korozijai labai priklauso ne tik nuo chromo, bet ir nuo anglies kiekio. Čia (3 psl. viršuje) labai gerai matyti kaip skiriasi atsparumas korozijai. Chromo visuose plienuose beveik vienodai. AEB-L atitinka 13C26.
Beje, koroziją mažina ne tik chromas, bet ir visi elementai, kurie sudaro karbidus ir tokiu būdu „atima“ anglį iš plieno. Dažniausiai tai molibdenas ir vanadis, greitapjūviuose – volframas. Pvz., jei pliene 1% C, 13 % Cr, 3 % Mo ir 1% V, tokio plieno atsparumas korozijai bus panašus kaip plieno su 1% C ir 17 % Cr.
O geležtė parūdijo labai vietoj – nesunku sutvarkyti. Bet jeigu net bolsteriai pagelto vietom, tai sąlygos korozijai buvo sudarytos išskirtinės.
O geležtė parūdijo labai vietoj – nesunku sutvarkyti. Bet jeigu net bolsteriai pagelto vietom, tai sąlygos korozijai buvo sudarytos išskirtinės.
Peilį jau sutvarkiau.
O koroziją manau paskatino chemikalai, likę makštų odoje. Makštis buvo "brisinė" ir akivaizdu, kad oda ne augalinio rauginimo. Dregmė + chemija ir davė tokį rezultatą.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Manau, СЕРЕБРЯНКА šiuo atveju reiškia valcuoto metalo rūšį (ar tai juosta, ar tai strypas ar dar koks galas) ir neturi nieko bendro su plieno marke. http://zlatpromelectro.ru/metall
Manau, СЕРЕБРЯНКА šiuo atveju reiškia valcuoto metalo rūšį (ar tai juosta, ar tai strypas ar dar koks galas) ir neturi nieko bendro su plieno marke.
Būtent. O po to tai tampa savadarbių peilių plieno pavadinimu.
Įdomu dar ir tai, kad pvz. Anglijoje Silver Steel - turi kitokią sudėtį ir kitą standartą - BS1407.
Žodžiu, įvairiai g.b. su tuo "silverstylu-serebrianka".
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
High Carbon Bright Steel (Silver Steel); Kohlenstoffreicher Weissstahl (Silberstahl); Acier brillant a haute teneur en carbone (acierargent).
Pagal atsiliepimus gerai laiko aštrumą, gan lengvai galandasi, bet ir mielai rudyja
Kas per velnias tas SILVERSTEEL? ( dar radau - Silversteel: C 1.18%, Cr 0.7% and V 0,1%. Böhler K510 (DIN 115 CrV 3)) Ir kuom jis toks geras kad iš jo pagamintos visos brisoje parduodamos tommi geležtės? Kiek suprantu plienas rudijantis?
Kas per velnias tas SILVERSTEEL? ( dar radau - Silversteel: C 1.18%, Cr 0.7% and V 0,1%. Böhler K510 (DIN 115 CrV 3)) Ir kuom jis toks geras kad iš jo pagamintos visos brisoje parduodamos tommi geležtės? Kiek suprantu plienas rudijantis?
Jei kalbėt apie Hankala geležtes, jis naudoja Böhler K510 (DIN 115CrV3). Tai geros kokybės anglingas silpnai legiruotas plienas. Puikiai tinka peiliams darbui su medžiu, tad populiarus pas skandinavus. O štai "peiliams-universalams" - nelabai, nes su standartiniais 64 HRC yra trapokas, o minksčiau grūdintas - nelaiko aštrumo. Na, ir neatsparus korozijai.
Kas dėl "Tommi" geležčių - tai čia tiesiog tradicija gaminti jas iš "Silverstylo".
Beje, su SILVERSTEEL šiaip jau g.b. painiava, jeigu gamintojas nenurodo sudėties, nes taip kartais vadina daugelį anglingų įrankinių plienų. Pvz. Rusijoje - СЕРЕБРЯНКА.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Noriu pasidaryti stovyklavimo peilį. Kadangi dar esu "žalias" peilių gamyboje sunkiai gaudausi plienuose. Gal galėtumėte paaiškinti koks skirtumas tarp D2 ir O1 plieno(EnZo geležtės)? Kiek pats supratau D2 yra kietesnis ir labiau atsparus susidėvėjimui(brangesnis), O2 yra anglinis plienas(pigesnis).
Gal patys ką esate darę iš šitų plienų ir galit ką papasakoti?
Gal galėtumėte paaiškinti koks skirtumas tarp D2 ir O1 plieno(EnZo geležtės)? Kiek pats supratau D2 yra kietesnis ir labiau atsparus susidėvėjimui(brangesnis), O2 yra anglinis plienas(pigesnis).
Pabandysiu paaiškinti populiariai.
Naudojant EnZo geležtes, skirtumas pasireiškia tuo, kad D2 plienas yra atsparesnis korozijai, o O1 yra plastiškesnis, todėl geležtė iš O1 g.b. suvedama ir galandama mažesniu kampu. Be to, kadangi D2 labiau atsparus dilimui, todėl lauko sąlygomis jis galandasi sunkiau nei O1.
Visi kiti šių plienų skirtumai įprasto praktinio panaudojimo metu realiai nejuntami.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Čiupinėt peilio iš Elmax'o neteko, todėl apie praktinę pusė nieko papasakot negaliu. Tiesa, kažkada Sal'as Glesser'is apie jį gana gerai atsiliepė po laboratorinių testavimų.
O gal kas pasakys kaip tas plienas praktikoje? kažkaip atsiliepimų apie jį mažoka Vakar Paskambino kolega Algūzas ir paklausė apie jį, o kadangi aš tuo metu sėdėjau pas Andrių (TRC) , tai jis kaiptik atnešė parodyti peilį iš tokio plieno. Sakė, gamintojas plieną priskyrė prie stebuklingųjų
administratorius
LPA narys
Išoriškai panašus į apsilydžiusį metalinį meteoritą, bet sudėtis - netipiška, kas pasitaiko gan retai.
Siūlau pamatuoti jo tankį ir jeigu jis bus didesnis nei 7,2 g/cm3 - tai bus dar vienas metalinio meteorito požymis.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Didžiausia priemaiša iridis apie 1,5 procento, aukso apie 0,4 procento, panašiai lyg tai ir nikelio, o visi kiti elementai, tai po dar mažiau. Na o radioaktyvus negalėtų būti, mano senelio stalčiuje pragulėjo gal trisdešimt metų, o gal ir daugiau.
www.kalviodarbai.lt
Aš čia gal ir ne visai į temą, bet turiu tokią mįslę
Papuolė į mano rankas labai keistas metalo gabaliukas iš išvaizdos užneša į meteoritą ar kažkokį metalo grynuolį. Patikrinau sudėtį, tai aparatūra parodė 96 procentus geležies ir puse Mendelejevo lentelės: iridis, auksas, kobaltas, varis, švinas, cinkas, molibdenas, rutenis, chromas, volframas, vanadis, manganas, nikelis ir dar gal penki ar šeši elementai, visų nebeatsimenu. Įdomiausia man pasirodė, tai kad magnetas visiškai netraukia, visiškai nekoroduoja, o spalva panašiai kaip nikelsilverio. Kas tai galėtų būti? 
Galvoju panaudoti kaip vieną damasko komponentų, bet bijau kažką su tuo dariniu daryti, kad nesugadinčiau 
www.kalviodarbai.lt
administratorius
Tony klausimas perkeltas pagal temą.
klubo narys
Manau pelnytai prizas turi atitekti Tony, - jis išsamiai atsakė į du (iš trijų pagrindinių) klausimo punktus. Aš tik papildžiau ir Ričardas.K dar paantrino mano atsakymą; paskutinį punktą išmastyti galėjo bet kas iš forumo narių pats gaminantis geležtes arba daugiau besidomėjęs metalurgija, - 'atsakymas sukosi ant liežuvio galo'
Sveikinu Tony!
Information is a weapon of mass destruction...
LPA narys
Pritariu. Ir sveikinu Tony
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
Aš jokiu būdu nepretenduoju į prizą, neduok dieve. Atsakinėjau tik į Vlado klausimą: "o be to, kai plienas gaminamas iš didelės išlyditos plieno masės, kas dar neigiamo vyksta (kas praktiškai nevyksta miltelinės technologijos metu)?". Nuoširdžiai sveikinu Tony su laimėjimu. Tačiau, Tomai, iš Tavo paskutinio komentaro matau, kad nesupratai, ką norėjau pasakyti, o atrodo taip viską aiškiai išdėsčiau. Reikia tik dar kartą perskaityti GAdo ir mano atsakymus.
Ričardas
LPA narys
Klausimas buvo:
Kokia yra miltelinių plienų gamybos esmė, arba dėl ko atsiranda plieno savybių pagerėjimas jį gaminant milteliniu būdu?
Atsakymas jau buvo:
1.Plienas pereidamas iš skystos būsenos į kietą nesusiliečia su oru
2. Plienas perkaitinimo būsenoje išbūna tik sekundės dalis, dėl to nespeja pablogėti struktūra dėl perkaitinimo.
Abu punktai vienodai svarbūs ir antras punktas tikrai nėra papildymas.
Ričardai K., tavo atsakyme kalbama apie detalių iš miltelių gamybą, o ne apie miltelinio plieno gamybą. Gaminant miltelinį plieną, plieną iš pradžių išlydyti reikia.
Kaip sakiau, pirmą punktą paminėjo daug kas, bet antrą tik Tony. Be to jis bandė atsakyti į klausimo dalį dėl ko ko atsiranda savybių pagerėjimas. Jo atsakyme trūksta vienintelio žodžio - inertinės dujos. Todėl toks mano sprendimas, bet kaip sakiau, jis negalutinis.
klubo narys
Aciu
nesitikejau, nes nesijauciu daugiau žinas nei, bet kuris kitas 
tiesa pasakius labiausiai patiko pats žaidimo procesas, jėga. 
O su klausimu reiks gerai galva pasuk 
Ar nereiktų sukonkretinti atsakymų? Taip, būtent atsakymų. Dabar atrodo, klausimas lyg ir konkretus, tačiau atsakymai - labai išplėsti ir nekonkretūs ir dar įvairiai interpretuojami. Gaunasi taip, kad pagrindinis atsakymas į klausimą lyg ir yra, o atlygis atitenka papildžiusiam (arba tiksliau sakant "daugiau žodžių panaudojusiam") atsakymą. Pavyzdys - mano ir GAdo atveju. Jis pirmesnis pasakė, ką aš paantrinau. Nebūčiau rašęs atsakymo iš vis, jei būčiau perskaitęs GAdo komentarą, tačiau, kol rašiau, jis pirmesnis atspausdino. Manau, kad GAdas mane aplenkė, nors tik 3 minutėm, bet jis pirmesnis. Ar aš neteisus?
Ričardas
administratorius
LPA narys
Gerai, sukonkretinsiu sukompiliuodamas atsakymus:
Miltelinė plieno gamybos technologija yra sudėtinė miltelinės metalurgijos dalis, kuri skiriasi nuo kitų gaminių "miltelinės" gamybos pagal šiuos požymius:
- plieno milteliai paruošiami tik vieninteliu būdu - atomizuojant. Atomizacijos metu plienas pereidamas iš skystos būsenos į kietą nesusiliečia su oru, todėl nevyksta oksidacija ir perkaitinimo būsenoje lašeliai išbūna tik sekundės dalis, dėl to nespeja pablogėti struktūra dėl parkaitinimo, kuris neišvengiamas liejant plieną tradiciniais būdais.
- gaminant miltelinį plieną, antra fazė netaikoma ir skirtingų rūšių plieno ar kitų komponentų milteliai tarpusavyje nemaišomi. Plieno miltelių taigi ir galutinio produkto cheminė sudėtis apsprendžiama pirmoje fazėje.
- plieno milteliai vienu metu sutankinami ir sukepinami - supresuojami sulydant karšto izostatinio presavimo būdu. Kaitinimo temperatūra yra žemesnė už plieno lydymosi temperatūra, todėl išlieka atomizavimo metu susidarius plieno struktūra. Supresuojant tokiu būdu miltelių masę, gauname lygesnį legiruojančių elementu pasiskirstymą pliene bei gaunasi smulkiagrudžiai karbidų kristalai ir plieno kietumas pasiekiamas 1-2HRC didesnis.
- visi procesai vyksta tik inertinių dujų atmosferoje arba vakuume, t.y. be sąlyčio su oru.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
administratorius
LPA narys
Peiliukas tuoj taps pereinamuoju prizu, kaip kokia taurė
Kelią galima surasti arba nutiesti.
LPA narys
Kai kas maišo miltelinių plienų gamybos technologiją su miltelių sukepinimo technologija (taip pat dar vadinama milteline metalurgija). Bet pastarosios metu gaunama gatava detalė ir ši techologija dažniausiai naudojama kai supresuotą metalą apdirbti labai sunku ar visai negalima (pvz.metalo keramika). Peiliniai ar įrankiniai plienai vis tik prašosi karšto deformavimo (kalimo ir/arba valcavimo), kurių metu labai pagerėja plieno atsparumas smūgiams ir stiprumas.
Miltelinės plieno (o ne gatavo gaminio) gamybos metu iš plieno padaromi milteliai ir be sąlyčio su oru (skirtingai nei miltelių sukepinimo būdu) jie vėl karštai suvirinami į didelį gabalą. RWL-34 atveju tai būna apie 0.4 m diametro ir apie 1.5 m ilgio strypas. Iš to strypo karštai kalama ir valcuojama ko tik reikia – strypai, juostos, lapai. http://www.erasteel.com/sites/default/files/media/...
Milteliniai plienai irgi nėra 100% švarūs ir pagal tai, kokį švarumą pavyksta pasiekti, gamintojai skirstomi į „kartas“: 1 karta – Crusible JAV, 2 karta – Carpenter JAV, 3 karta – Uddeholm Šved. Daugiau „kartų“ kolkas nėra, bet tikrai bus...
Kažkiek apsaugoti skystą plieną nuo sąlyčio su oru kai kurie gamintojai stengiasi ir liejant plieną įprastai, bet plieną greitai ataušinti - tiesiog teoriškai neįmanoma (miltelinė technologija dar vadinama RSP – rapidly solidified powder). Būtent dėl to pagaminti plienus su labai daug anglies ir legiruojančių elementų galima tik milteliniu būdu, nes ilgai aušdami tokie plienai tampa labai „stambiagrūdžiais“ ir dėl to trapiais.
Vieną dalį teisingai atsakė daug kas, kitą – Tony vienintelis.
Ričardas K. paminėjo, kad gaminamos detalės, o ne plienas (miltelių sukepinimo technologija), todėl jo atsakymo nepriimu.
Prizą skirti siūlau Tony, bet palieku spresti Administracijai.
administratorius
LPA narys
Jeigu jau kapstomės po miltelinę technologiją - kaskim iki pagrindų.
Kalbant populiariai, šį technologija susideda iš keturių fazių:
1. Miltelių paruošimas. Milteliai g.b. paruošiami smulkinant žaliavas mechaniškai, išskiriant ar surenkant iš įvairių terpių arba atomizuojant, t.y. lašelių pavidalu išpurškiant žaliavų lydinį.
2. Miltelių maišymas. Šiame etape g.b. įvairūs milteliai maišomi tarpusavyje, pridedama nemetalinių priedų bei techninių lubrikantų.
3. Miltelių sutankinimas. Taikomas šaltas presavimas, kaštas presavimas arba karštas izostatinis presavimas.
4. Sukepinimas. Vykdomas natūralioje atmosferoje arba inertinėse dujose ir taikomas po šalto presavimo arba milteliniam dažymui.
Miltelinė plieno gamybos technologija yra sudėtinė miltelinės metalurgijos dalis, bet gan aiškiai skiriasi nuo kitų gaminių gamybos pagal šiuos požymius:
- plieno milteliai paruošiami tik vieninteliu būdu - atomizuojant. Šio proceso privalumus męs jau aptarėm ieškodami atsakymo į Tomo klausimą.
- skirtingų rūšių plieno ar kitų komponentų milteliai tarpusavyje nemaišomi.
- plieno milteliai vienu metu sutankinami ir sukepinami - supresuojami sulydant karšto izostatinio presavimo būdu. Šio proceso teikiamus privalumus taip pat aptarėm.
- visi procesai vyksta tik inertinių dujų atmosferoje arba vakuume, t.y. be sąlyčio su oru.
Kadangi Tomas, kaip klausimo autorius patikslino, kad klausimas buvo siejamas ne su milteline technologija bendrai ir ne su detalių gamyba, o tik su plieno gamyba, manau reikia pripažinti, kad prizas pagrįstai atitenka Tony.
NB: Kartu su prizu Tony atitenka ir garbinga prievolė užduoti kitą klausimą.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Nesu įsitikinęs, bet mėginsiu spėti - skystame pliene visada ištirpsta tam tikras kiekis deguonies, kuris suteikia plienui trapumą. Todėl deguonį iš plieno reikia pašalinti Milteliniu būdu gaminant detales, metalo nereikia iš pradžių išlydyti, o po to lieti. Gaunasi, kad medžiaga smulkėja nesikeičiant jos cheminiai sudėčiai t.y. deguonis nebetrukdo.
Ričardas
klubo narys
Normaliai plienas kada gaminamas iš didelės išlyditos plieno masės ilgai aušta. Ilgas plieno aušinimas leidžia susiformuoti didesniems chromo ir geležies karbidu kristalams. Tai neigiamas reiškinys ar kitaip tariant silpnoji vieta kada plienas patiria šonines apkrovas ar laužimą. Miltelinė technologija leidžia to išvengti ir skysto plieno mašės nupurškimas duju pagalba leidžia greitai ataušinti pliena suskaidant i smulkius 0,1mm dydžio šaratukus. Supresuojant tokia šaratuku masę terminio apdorojimo metu gauname lygesnį legiruojančių elementu pasiskirstymą pliene. bet svarbiausia gaunasi smulkiagrudžiai karbidų kristalai ir plieno kietumas pasiekiamas 1-2HRC didesnis.
LPA narys
Gal kad atsiranda galimybė pagaminti smulkiagrūdį plieną, turintį didesnį, bei vienodžiau pasiskirščiusį, anglies ir kitų naudingų priemaišų kiekį?
klubo narys
Gamybos principas:
1. Dujinė plieno atomizacija (itin smulkių miltelių suformavimas purškiant išlydytą legiruotą plieną inertinėmis dujomis).
2. Gautų miltelių izostatinis supresavimas į ruošinius.
privalumai:
Didesnis izotropiškumas, smulkiagrūdiškumas, tolygesnis ir kargbidų ir legiruojančių elementų pasiskirstymas ir geresnis įsisavinimas (pvz. ZDP189 su 3% anglies miltelinės technologijos dėka išlaiko plieno savybes t.y. netampa ketumi).
LPA narys
ZDP189 netampa ketumi ne dėl miltelinės technologijos, bet dėl jame esančių 20% chromo, kuris "paima" anglį (sudaro chromo karbidus).
administratorius
LPA narys
Tuomet dar paklausiu: o kas tas yr - "izostatinis supresavimas"?
Labai gerai, bet dar vieno šios technologijos privalumo, o kartu ir esminio skirtumo nuo tradicinių būdų, nepaminėjai.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
Kaip suprantu, tolygus presavimas iš visų pusių (t.y. ne kryptinis/vektorinis). Kaip technologiškai tai realizuojama metalurgijoje, neturiu žalio supratimo, o supaprastintai įsivaizduoju maždaug kaip spaudimą elastingoje guminėje pūslėje
Ryškiai to esminio ir nežinau
)
Nebent tai kokie mažesni vidiniai įtempimai (kurių nepaminėjau nes atrodė savaime suprantama
administratorius
LPA narys
Metalurgijoje karštam izostatiniam presavimui naudojamas metalinis konteineris, o schema atrodo taip:
O be to, kai plienas gaminamas iš didelės išlyditos plieno masės, kas dar neigiamo vyksta (kas praktiškai nevyksta miltelinės technologijos metu) ?
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
Paviršiaus oksidacija ir šlako išsiskyrimas? > Miltelinėje technologijoje eliminuojamas deguonis.
Information is a weapon of mass destruction...
administratorius
LPA narys
Teisingai - miltelinėje technologijoje eliminuojamas deguonis.
Tačiau liejant tradiciniu būdu, dėl sąlyčio su oru, oksidacija vyksta ne tik paviršiuje.
Taip, del sąlyčio su oru plieno lydinyje vyksta oksidacijos procesai ir į sudėtį patenka pašaliniai elementai. Bet ne tik deguonis.
Taip, liejant tradiciniu būdu plienas įgauna papildomą trapumą. Bet ne dėl deguonies sudėtyje, o dėl oksidacijos ir perkaitimo.
Taip, miltelinės technologijos dėka proceso metu nesikeičia plieno sudėtis. Tačiau nesikeičia ir struktūra, t.y. ji nesmulkėja. Kokia susiformavo išpurškus - tokia ir lieka sukepinus. Norint keisti struktūra - būtinos papildomos operacijos. Pvz. valcavimas, kalimas etc.
Reziumuojant, sakyčiau, kad visiškai išsamiai neatsakė niekas, bet kolega Ričardas K. šį kartą buvo arčiausiai. Ar perleisti prizą - palieku spręsti Tomui.
O čia jo paruoštas atsakymas:
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Presuojamas mišinys sudedamas į kapsulę ar elastingą konteinerį ir presuojamas speckamerose skystyje ar dujose. Sudarius kameroje didelį slėgį, ruošinys mažesniu masteliu atkartoja kapsulės formą. Tokiu būdu galima pagaminti iki 1000kg ruošinius ir vienu metu gaminti įv. formų ir matmenų detales. Jis (metodas) yra taikomas todėl, kad presuojant ruošinius uždaroj formoj sunku yra miltelius tolygiai sutankinti.
Ričardas
administratorius
LPA narys
Tomo klausimas:
Pirmasis teisingai ir išsamiai atsakęs - perims Tomo prizą.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Parenkami norimam plienui komponentai miltelių pavidalu, maišomi ir presuojami į norimą formą. Tada kaitinami esant pastoviam slėgiui, kad medžiagos "susirištu-sukeptu" tarpusavyje.
Rašiau iš galvos kaip suprantu.
Privalumas, kad komponentai tolygiai pasiskirsto ir taip gaunama vienalytis(vienodo tankio), tvirtas gaminys. Tai leidžia daryti labai kietus pienus. Gaminat peilius iš tokio plieno jie ilgiau išlaiko aštrumą ir juos reikia rečiau galąsti.
Taip pat dėl tolygios ir smulkios struktūros galima išgauti "švaresnius", tolygius peilių ąšmenis.
Nežinau ar labai čia nusišnekėjau.
Baltagalvis
klubo narys
Kaip suprantu VG-1 irgi trapumu pasižymi
mano coold steel hutermaster'io galiukas kenčia kai reikia strėles iš medžio išlupinėti. Trupa ir netgi lengvai... Ieškau alternatyvos dabar.
administratorius
LPA narys
Imk ką nors pvz. iš A2 - tikrai netrupės.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
administratorius
LPA narys
VG10 buvo sukurtas kaip plienas virtuviniams peiliams ir čia jis dera puikiai. Štai jo sudėtis:
C: 1,0% Cr: 15,0% MO: 1,0% V: 0,2% CO: 1.5%
Bendros paskirties peiliams šis plienas yra arba per trapus, jeigu dilimo atsparumui padidinti grūdinamas virš 61 HRC, arba optimaliai užgrūdintas (58-60 HRC) yra AUS8 lygyje.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
LPA narys
Komentaras atkeltas iš kitos temos, tad kiek netikėtas, bet į temą. Esmė – neapdirbto (po valcavimo) plieno paviršius yra “sugadintas” ir jį reikėtų šalinti.
Neapdirbto plieno paviršius yra išanglijes, porėtas, pakitusia struktūra ir t.t. Kitaip sakant, neapdoroto paviršiaus mechaninės savybės daug blogesnės negu likusio plieno. Didžiausias pavojus dėl tų mechaninių ir cheminių nelygumų yra plieno trūkimo užuomazgos (jei jau atsiranda užuomazgos, toliomesnis trūkimas vyksta labai lengvai). Kuo geležtės kietumas artimesnis maksimaliam plieno kietumui, tuo šis dalykas aktualesnis. AEB-L plieną grūdinant be šaldymo ir darant apie 58 HRc, gal ir galima į tai nekreipti dėmesio, bet perlipus 60 HRc, įtai dėmesį kreipti jau reikėtų.
Seniai, labai seniai, pirkdamas 154CM iš Crusible gavau oficialią iformaciją, kad reikia nuimti min. 0.17 mm iš kiekvienos pusės.
Čia, žinoma, teorija, ir daug kas jos nesilaiko. Pvz. nemažai Čekijos meistrų ant RWL-34 geležčių palieka, kaip Linas sako, „gražias“, neapdorotas plokštumas. Beje, neapdirbtas RWL34 paviršius labai lygus ir atrodo tikrai gražiai. Bet ir kietumas pas visus 60-61 HRc, kas šiam plienui nėra daug.
LPA narys
Plieno atsparumas korozijai labai priklauso ne tik nuo chromo, bet ir nuo anglies kiekio. Čia (3 psl. viršuje) labai gerai matyti kaip skiriasi atsparumas korozijai. Chromo visuose plienuose beveik vienodai. AEB-L atitinka 13C26.
Beje, koroziją mažina ne tik chromas, bet ir visi elementai, kurie sudaro karbidus ir tokiu būdu „atima“ anglį iš plieno. Dažniausiai tai molibdenas ir vanadis, greitapjūviuose – volframas. Pvz., jei pliene 1% C, 13 % Cr, 3 % Mo ir 1% V, tokio plieno atsparumas korozijai bus panašus kaip plieno su 1% C ir 17 % Cr.
O geležtė parūdijo labai vietoj – nesunku sutvarkyti. Bet jeigu net bolsteriai pagelto vietom, tai sąlygos korozijai buvo sudarytos išskirtinės.
administratorius
LPA narys
Peilį jau sutvarkiau.
O koroziją manau paskatino chemikalai, likę makštų odoje. Makštis buvo "brisinė" ir akivaizdu, kad oda ne augalinio rauginimo. Dregmė + chemija ir davė tokį rezultatą.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
administratorius
LPA narys
Priminsiu, kad UHB Stainless AEB-L pagal sudėtį nėra "nerūdyjantis", nes chromo mažiau nei 14%:
C Si Mn Pmax Smax Cr
0.65 0.40 0.65 0.025 0.015 12.80
O štai kaip tai atrodo praktikoje, peiliui pabuvojus drėgnam rudeniniam miške ir savaitę pagulėjus neišimtam iš makštų:
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
LPA narys
Tai kad šis angilškas Silver steel labai panašus į "ankstesnį" Silver steel ir juos sumaišius nieko blogo neįvyktų.
LPA narys
Manau, СЕРЕБРЯНКА šiuo atveju reiškia valcuoto metalo rūšį (ar tai juosta, ar tai strypas ar dar koks galas) ir neturi nieko bendro su plieno marke. http://zlatpromelectro.ru/metall
administratorius
LPA narys
Būtent. O po to tai tampa savadarbių peilių plieno pavadinimu.
Įdomu dar ir tai, kad pvz. Anglijoje Silver Steel - turi kitokią sudėtį ir kitą standartą - BS1407.
Žodžiu, įvairiai g.b. su tuo "silverstylu-serebrianka".
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
High Carbon Bright Steel (Silver Steel); Kohlenstoffreicher Weissstahl (Silberstahl); Acier brillant a haute teneur en carbone (acierargent).
Pagal atsiliepimus gerai laiko aštrumą, gan lengvai galandasi, bet ir mielai rudyja
LPA narys
Kas per velnias tas SILVERSTEEL? ( dar radau - Silversteel: C 1.18%, Cr 0.7% and V 0,1%. Böhler K510 (DIN 115 CrV 3)) Ir kuom jis toks geras kad iš jo pagamintos visos brisoje parduodamos tommi geležtės? Kiek suprantu plienas rudijantis?
administratorius
LPA narys
Jei kalbėt apie Hankala geležtes, jis naudoja Böhler K510 (DIN 115CrV3). Tai geros kokybės anglingas silpnai legiruotas plienas. Puikiai tinka peiliams darbui su medžiu, tad populiarus pas skandinavus. O štai "peiliams-universalams" - nelabai, nes su standartiniais 64 HRC yra trapokas, o minksčiau grūdintas - nelaiko aštrumo. Na, ir neatsparus korozijai.
Kas dėl "Tommi" geležčių - tai čia tiesiog tradicija gaminti jas iš "Silverstylo".
Beje, su SILVERSTEEL šiaip jau g.b. painiava, jeigu gamintojas nenurodo sudėties, nes taip kartais vadina daugelį anglingų įrankinių plienų. Pvz. Rusijoje - СЕРЕБРЯНКА.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Sveiki.
Noriu pasidaryti stovyklavimo peilį. Kadangi dar esu "žalias" peilių gamyboje sunkiai gaudausi plienuose. Gal galėtumėte paaiškinti koks skirtumas tarp D2 ir O1 plieno(EnZo geležtės)? Kiek pats supratau D2 yra kietesnis ir labiau atsparus susidėvėjimui(brangesnis), O2 yra anglinis plienas(pigesnis).
Gal patys ką esate darę iš šitų plienų ir galit ką papasakoti?
Baltagalvis
administratorius
LPA narys
Pabandysiu paaiškinti populiariai.
Naudojant EnZo geležtes, skirtumas pasireiškia tuo, kad D2 plienas yra atsparesnis korozijai, o O1 yra plastiškesnis, todėl geležtė iš O1 g.b. suvedama ir galandama mažesniu kampu. Be to, kadangi D2 labiau atsparus dilimui, todėl lauko sąlygomis jis galandasi sunkiau nei O1.
Visi kiti šių plienų skirtumai įprasto praktinio panaudojimo metu realiai nejuntami.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Dėkui. Tai ko reikėjo.
Baltagalvis
Ačiū Tomui už info
klubo narys
administratorius
Čiupinėt peilio iš Elmax'o neteko, todėl apie praktinę pusė nieko papasakot negaliu. Tiesa, kažkada Sal'as Glesser'is apie jį gana gerai atsiliepė po laboratorinių testavimų.
Tuštuma
LPA narys
O gal kas pasakys kaip tas plienas praktikoje? kažkaip atsiliepimų apie jį mažoka
Vakar Paskambino kolega Algūzas ir paklausė apie jį, o kadangi aš tuo metu sėdėjau pas Andrių (TRC) , tai jis kaiptik atnešė parodyti peilį iš tokio plieno. Sakė, gamintojas plieną priskyrė prie stebuklingųjų 
LPA narys
Gal kas papasakos kas per plienas ELMAX?
klubo narys
administratorius
Uddeholm gamybos miltelinis plienas. Prisegu datasheet'ą.
P.S. Kaip matau, GAdas mane keliom minutėm aplenkė
Tuštuma
klubo narys
Čia Linai S30V analogas, nors cheminė sudėtis šiet tiek skiriasi. Daugiau info čia:
http://www.alphaknifesupply.com/zdata-bladesteelS-...
http://www.bucorp.com/files/UDDEHOLM_ELMAX.pdf
http://www.bucorp.com/files/Elmax__HTR_Rev_Jan16_2...
Information is a weapon of mass destruction...
LPA narys
Tikriausiai H7 yra įrankio tolerancija. Paprastai pasakius - tikras įrankio matmuo.