Na, žodis gali turėt daug reikšmių, aš kolizijos "strope" nematau, kad jis turi ne vieną reikšmę. O "odlentė" odiniam stropui, manau, geras pavadinimas. Pas mus odiniai stropai ir yra pagrindiniai. Mes ir ieškom jiem pavadinimo. Ir visiškai nesvarbu, kad bus ne oda pvz. Tai bus "odlentė", tik su kita medžiaga. Netikra, pseudo, kitokia, galima komentuot, tikslint kaip nori. Geriau už odlentę abejoju, kad bus kas nors, nes geriau mūsų stropų odinių niekas neįvardins. O juo labiau, bet kokia medžiaga, priklijuota prie lentos, jau yra kaip oda lentai, pačios lentos oda, metaforiškai, kaip norit, bet taip yra, taip kad, jokio nusižengimo čia nėra, vadinti "odlentėm" visus stropus, nesvarbu, kokia medžiaga juose panaudota, kokia bus lentos oda, iš ko: iš odos, šilko, kailio, ar dar kas nors Lenta su aptraukta kažkokia medžiaga - odlentė, "lenta su oda", o jau kokia ten medžiaga odoj, nebesvarbu. Ir net nesvarbu, ar ten medžio yra toje lentoje, ir kokia ta lenta, storio, formos ir t.t.
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
Vladai, mano variantai: "pusteklis" (riestinis kirtis ant -e-), "gludeklis" (riestinis kirtis ant -e-), "gludas", "odlentė".
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
Aha, ypač, kai pastaroji iš balzos (kaip, kad mano naudojami stropai), ar improvizuota kartoninė ir šalia odos net negulėjus
Abejoju, ar verta lyst į tokį detalumo lygmenį ir "užkoduoti" termine savybes kurios nėra esminės ir principinės nusakomo daikto paskirčiai. Labai jau panašėtume į taip keikiamus kalbininkus, su visais jų vielabraukiais ir skreitinukais.
Manau, oda turėtų figūruoti tik kaip papildomas, patikslinantis žodis, pavyzdžiui "odinis X".
Aha, ypač, kai pastaroji iš balzos (kaip, kad mano naudojami stropai), ar improvizuota kartoninė ir šalia odos net negulėjus
Abejoju, ar verta lyst į tokį detalumo lygmenį ir "užkoduoti" termine savybes kurios nėra esminės ir principinės nusakomo daikto paskirčiai. Labai jau panašėtume į taip keikiamus kalbininkus, su visais jų vielabraukiais ir skreitinukais.
Manau, oda turėtų figūruoti tik kaip papildomas, patikslinantis žodis, pavyzdžiui "odinis X".
Aš jau parašiau aukščiau
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
Na taip, bet vistiek akcentuoji aptraukimą/padengimą
Aš tik siūlau nepamiršti, kad net ir anglų kalboje, "strop" - visų pirma veiksmažodis nusakantis specifinį veiksma, o kaip daiktavardis apibūdinantis tam naudojamą įrankį (velgi, gan plačiai, miglotai ir nekonkrečiai) žodis pradėtas vartoti vėliau, kaip to išvestinė.
Kažkodėl mes užsiciklinom ant pusto ir pustyklės, nors mano nuomone, kaip ir rašiau aukščiau, peilių niekas nepusto. Jeigu norime naują įrankį pavadinti vardu kilusiu iš veiksmažodžio, gal reikėtu įvardinti veiksmą atliekamą su tuo įrankiu. Mano nuomone su stropu peilis yra šlifuojamas, gludinamas ir t.t. http://www.lkz.lt/startas.htm radau gražų lietuvišką žodį SVIDINTI, kuris mano nuomone pilnai atitinka veiksmą atliekamą su stropu. Gal galima pagalvoti, kaip iš jo padaryti daiktavardį, kad ir SVIDAS
Pritariu minčių eigai dėl veiksmažodžio.
Ir "svidas" - neblogas, kaip variantas aptarimui.
Tik dėl pustyklės ir pustymo negaliu sutikti. Stropais peilius ne tik gludina ir svidina, bet ir pusto. Nes "pustyti" ir reiškia: galąsti, aštrinti. Tai ir yra pirminė stropo paskirtis.
Prasminis disonansas pustyklės atveju yra dėl to, kad istoriškai pustydavo dalgius ir skustuvus, o peilius galąsdavo ant tekelo ar akmens, palikdami pakankamai grubius ašmenis, kad "pikčiau" pjautų. O jeigu reikėdavo švelnesnių peilio ašmenų - juos ant to pačio tekelo ar akmens "užglostydavo" nespausdami ar braukdami labai švelniai. Bent jau taip aprašoma senuose tekstuose.
Dabar gi įrankius, kurie buvo skirti skustuvams pustyti - t.y. pustykles/pustus, imta naudoti ir peilių aštrinimui, t.y. savo esme - pustymui.
O ašmenų nugludinimas ir nusvidinimas - dažniausiai būna pustymo pasekmė, bet ne pirminis tikslas. Naudoja stropus žinoma ir poliravimui, bet tai greičiau išimtys nei taisyklė.
Berašant toptelėjo mintis - jeigu peilių ašmenis užglostydavo, tai kaip variantas: "glostas".
Juk su tais visais stropais peiliukus būtent ir reikia labai švelniai braukti - tarsi glostyti.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
O.Benderi, niekas nieko ant trijų raidžių nesiunčia, ..... Aš, nuo pradžių kėliau klausimą dėl neteisingo pavadinimo "stropas" ir buvau užpultas tokiais žodžiais - "ne tavo reikalas". Tai kieno čia reikalas? O gal čia yra nustatyta, kas turi teisę pasisakyti, o kas ne? Tada neveskite ir diskusijos. Aš net nepagalvojau, kad galiu taip supykdyti žmones, siūlydamas daiktus vadinti tikrais vardais.
Aš labai myliu lietuvių kalbą, manau, kad ir O.Benderis ją myli. Tad žodį "ypatingai" pasitaisyk.... bet be įsižeidimų, nes Katino paragintas aš įsivedžiau lietuvišką raidyną ir neįsižeidžiau !!!
O.Benderi, niekas nieko ant trijų raidžių nesiunčia, ..... Aš, nuo pradžių kėliau klausimą dėl neteisingo pavadinimo "stropas" ir buvau užpultas tokiais žodžiais - "ne tavo reikalas". Tai kieno čia reikalas? O gal čia yra nustatyta, kas turi teisę pasisakyti, o kas ne? Tada neveskite ir diskusijos. Aš net nepagalvojau, kad galiu taip supykdyti žmones, siūlydamas daiktus vadinti tikrais vardais.
Aš labai myliu lietuvių kalbą, manau, kad ir O.Benderis ją myli. Tad žodį "ypatingai" pasitaisyk.... bet be įsižeidimų, nes Katino paragintas aš įsivedžiau lietuvišką raidyną ir neįsižeidžiau !!!
Žinutė redaguota Administracijos.
Niekas čia dėl nieko nesupyko, dėl "ypatingai" taip pat, liapsus lingua Tiesiog aš siūlau neskubėt kaip nuogam į dilgėles, be jokių pykčių:) Argumentai tam buvo išsakyti. Aš manau, kad galima surinkt maksimalų skaičių variantų, ne tik vieno žodžio, bet ir dviejų, kaip "x odinis", ar "odinis/-ė x" ir pasižiūrėt, ką turim ir iš ko galime rinktis. Į kalbininkus kaip ir minėjau kreiptis nerekomenduoju, kol patys neišbandėm visų galimybių. Kreiptis oficialiai, ta prasme. Nes jie ne visada pataiko, faktas. Ir nauji žodžiai ne visuomer jų sugalvoti būna sėkmingi ir išgyvena. Ką susitarsim, tą ir vartosim. Todėl verta į tai pasižiūrėt atsakingiau. P.s. "stropas" nėra "neteisingas" pavadinimas. Pasakysiu dar daugiau. Tai tiesiog skolinys, net ne svetimybė, mūsų tarpe, nes jis pas mus jau buvo prigijęs Mano atveju pvz buvo būtent taip.
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
P.s. "stropas" nėra "neteisingas" pavadinimas. Pasakysiu dar daugiau. Tai tiesiog skolinys, net ne svetimybė, mūsų tarpe, nes jis pas mus jau buvo prigijęs Mano atveju pvz buvo būtent taip. :)
Žodis "stropas" yra seniai prigijęs ir naudojamas. Bet kaip tarptautinis žodis su visai kita reikšme, nei jis turi anglų kalboje.
Todėl kai šis angliškas žodis bus naudojamas kaip pustyklių rūšies pavadinimas, daugumoje atveju sukels reikšmių kolizija, ypač su peilininkyste nesusijusiems asmenims. Man, net ir žinant kontekstą, ta kolizija nuolat "akis bado".
Manau tai nenormalu, o kadangi tarptautinio žodžio reikšmės męs nepakeisim, išeitį matau tik vieną - rasti kitą lietuvišką žodį, kuris tarnautų kaip terminas apibūdinti šią pustyklių rūšį.
Dieninis rašė:
O.Benderis rašė:
"odlentė".
trumpai ir aisku
Kaip jau minėjau, oda - ne vienintelė medžiaga naudojama šiems įrankiams, tad toks pavadinimas savo esme nelabai tinkamas.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
O gal tikslingiau būtų parašyti laišką (nuo asociacijos, nors nebūtinai) ir paklausti patarimo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos?
Jeigu sutarsim naudoti jau esamus lietuviškus žodžius - VLKK nei patarimo, nei pritarimo nereikia.
Nes žodžio, kaip termino, reikšmė - tai tą žodį vartojančių žmonių susitarimo (ir pripratimo) reikalas.
Taigi męs privalom tarpusavyje išsiaiškinti kokie lietuviški terminai jau yra ir ką konkrečiai jie apibūdina. O jeigu esamų terminų nepakanka ar jie nepakankamai tikslųs - parinkti naujus.
Ne specialistas (peilininkystėje) tokios analizės negalės atlikti, kadangi pirmiausia reikia gerai išmanyti apie daiktus, kuriems renkamas pavadinimas.
Čia kaip su žodžiu "sniegas". Mums užtenka kelių sinonimų sniego įvairovei apibūdinti, o pvz. eskimai skirsto sniegą į daugiau nei dvidešimt skirtingų rūšių ir visoms turi po atskirą pavadinimą.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Jeigu norime daiktą vadinti lietuviškai, tai mes pavadinimą jau turime. Lietuvoje yra daug tarmių, tačiau ir skirtingomis tarmėmis kalbantys lietuviai savo literatūrinę kalbą moka. Budė, gudė, šie sinonimai vartojami Žemaitijoje, jie gali būti visiškai negirdeti kitų Lietuvos regionu gyventojams. Kiekviena tarmė turi pasilikti ten, kur ji gimė, tuo ir įdomi Lietuva. Neteko girdėti, kaip pustyklę vadina Sibiro rusai, tačiau dalgis Sibiro rusų kalboje yra litovka, lygiai taip pat dalgį vadina ir vidurinėje Azijoje.Taip, kad turime kuo didžiuotis. Ir, jeigu Lietuvoje dalgį pusto pustykle,o diržas yra pustas, kam bepasinerti i absurdiškas paieškas?
Jeigu norime daiktą vadinti lietuviškai, tai mes pavadinimą jau turime. Lietuvoje yra daug tarmių, tačiau ir skirtingomis tarmėmis kalbantys lietuviai savo literatūrinę kalbą moka. Budė, gudė, šie sinonimai vartojami Žemaitijoje, jie gali būti visiškai negirdeti kitų Lietuvos regionu gyventojams. Kiekviena tarmė turi pasilikti ten, kur ji gimė, tuo ir įdomi Lietuva. Neteko girdėti, kaip pustyklę vadina Sibiro rusai, tačiau dalgis Sibiro rusų kalboje yra litovka, lygiai taip pat dalgį vadina ir vidurinėje Azijoje.Taip, kad turime kuo didžiuotis. Ir, jeigu Lietuvoje dalgį pusto pustykle,o diržas yra pustas, kam bepasinerti i absurdiškas paieškas?
Nežinau, kuo čia taip įpatingai didžiuotis, kokiu stebuklu, kai daiktas pradėtas vadint kitoje šalyje pagal pagaminimo vietą, o vėliau tas pavadinimas tapo dalinai bendriniu. Ir tai dar ne faktas, nes yra versijų, kad tai išvis su Lietuva nesusiję. O apie žodį "pustas" kolega Katinas jau parašė. Nereikia plėšt maikučių stengiantis gelbėt lietuvių kalbą, ir iškart siųst visus ant trijų raidžių, kurie sako, kad vistik, yra tam tikros taisyklės, tvarka. O ir šiaip, kalbos dėsniai ir sveikas protas, galų gale. Nes jau Kęstučiui ir žodynus sudarinėja ir rašo bet kas ir bet kaip, o ir šiaip, tie kalbininkai negeri ir t.t. Paradoksali situacija Tikrai ne bet kas, ir ne bet kaip tuos žodynus sudarinėja. "Pustas" yra variantas, bet jis tikrai nėra idealus. Todėl nereikia skubėti. Geriausias variantas - turėti daugiau variantų, iš kurių galima rinktis.
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
Man žodis "pustas" atrodo priimtinas, nes iki šiol aš jo negirdėjęs kadangi kilęs iš kitų kraštų nei pats žodis, o "pustyklė" man yra žinomas žodis, bet asocijuojasi visai su kitu daiktu nei stropas apie kurį mes kalbam.
Kam du skirtingus daiktus vadinti vienodu vardu?
Tikiu, kad verčia skirtingai, bet neverta ir jais aklai pasitikėti, nes kaip ir visur šiais laikais viskas priklauso nuo to kas tą informaciją į tokius žodynus suvedinėja. Chaltūros yra visur. Filmų pavadinimus kaip išverčia, net išvis ne į temą būna. Čia tikriausiai Lietuviški ypatumai, darbo metu spėti visus savo reikalus susitvarkyti, pora valandų anksčiau iš darbo nusimuilinti , o darbą padaryti paskubom ir bele kaip
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
Aš tą ir turiu omeny Nereikia skubėti, nėra degantis reikalas. O ir lietuvių išmintis byloja, kad "skubos darbą velnias veja"
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
Glustas trumpesnis. Todėl ir geresnis, nei gludintuvas. Bet ne be trūkumų - fonetiškai ne kažką geresnis nei "pustas" Bet, "na bezrybje, i rak - ryba"
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
Jeigu įtrauksim ir kontekstą, tai "pustas" gali skambėt dar keisčiau. Ypač dėl sąskambio su pūstas/išpūstas/pripūstas (balionėlis ir t.t.), pusto/pustyti (pvz. sniegą) ir t.t. O kaip su daugiskaita? Pustai? O, žiema, kodėl vis pustai sniegą? Arba "Parduodu pustus. - Ką tokius pūstus parduodi?"
Tuomet peršasi mintis skirstyti pustykles ne į tris, o į keturias grupes:
- akmenys
- strypai
- diržai
- juostos
Diržam paliekam esamą "pustas", juolab, kad peilininkystės kontekste ir žodis "diržas" yra pakankamai terminologiškas bei atspindi įrankio savybes. Matyt jis ir bus dažniausiai naudojamas.
O juostos, ypač pritvirtintos ant kieto paviršiaus, kaip pustyklių grupė paplito palyginti neseniai, taigi savo esme yra "naujadaras". Tuomet šiai grupei galim pabandyti parinkti kitą žodį kaip terminą ar pagalvoti ir apie terminą-naujadarą.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Tuomet peršasi mintis skirstyti pustykles ne į tris, o į keturias grupes:
- akmenys
- strypai
- diržai
- juostos
Diržam paliekam esamą "pustas", juolab, kad peilininkystės kontekste ir žodis "diržas" yra pakankamai terminologiškas bei atspindi įrankio savybes. Matyt jis ir bus dažniausiai naudojamas.
O juostos, ypač pritvirtintos ant kieto paviršiaus, kaip pustyklių grupė paplito palyginti neseniai, taigi savo esme yra "naujadaras". Tuomet šiai grupei galim pabandyti parinkti kitą žodį kaip terminą ar pagalvoti ir apie terminą-naujadarą. :/
P.s. Vladai Norėjau paklausti, o kokia stropo istorinė/geografinė kilmė? Kiek tai sena - lentutė su priklijuota, ar kitaip pritvirtinta oda, kur tai primiausia atsirado, kada? Tiesiog pasidarė įdomu. Ar tai pakankamai naujas, "jaunas" įrankis, šių laikų peilininkystės išradimas? Negi seniau nebuvo tokio dalyko ir kokioj šaly išpopuliarėjo pirmiausia, kas pradininkai? Tas "neseniai", čia kokie laikai maždaug?
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
Vladai Norėjau paklausti, o kokia stropo istorinė/geografinė kilmė? Kiek tai sena - lentutė su priklijuota, ar kitaip pritvirtinta oda, kur tai primiausia atsirado, kada? Tiesiog pasidarė įdomu. Ar tai pakankamai naujas, "jaunas" įrankis, šių laikų peilininkystės išradimas?
Mano žiniomis, pirmieji įrankiai skustuvams aštrinti su pritvirtinta ir abrazyvu itrinta oda atsirado XIX a. Vokietijoje, o iš ten paplito į kitas šalis. Tačiau tai buvo ne šiaip lentutės su oda, o dvipusiai galastuvai, kur vienoje pusėje priklijuotas akmuo, kitoje oda. Na ir mechaninio galastuvo detalės. Vieną iš panašių galąstuvu skustuvams jau rodė kolega Suopis.
Be to, skustuvams aštrinti buvo populiari diržo atmaina - odine juosta aptemptas medinis rėmas su rankena. Šis įrankis buvo pakankamai brangus (ir dabar jis nepigus), tad tikėtina, kad "auksarankiai" jį supaprastino odos juosta tiesiog pritvirtindami prie lentutės.
Kur pirmiausia pasirodė būtent ant kieto lygaus pagrindo pritvirtintos odinės ar medžiaginės pustyklės - neturiu patikimos informacijos (konkuruoja Vokietija ir Anglija), bet plisti jos pradėjo tik XX a.
Pasinaudojau pagalba "skambutis draugui".
Draugas - LKI lituanistas, išklausęs įrankio apibūdinimą, ekspromtu pasiūlė terminą "gludintuvas" arba trumpesnį variantą - "glustas".
"Gludintuvas" - nuo veiksmažodžio "gludinti" - daryti gludų, lyginti, šlifuoti.
"Glustas" - archaiškesnės sandaros žodis siejamas su tuo pačiu veiksmažodžiu: gludinti.
Man tas "glustas" visai neblogai skamba. Ir su jau esamais "brukštas" bei "pustas" fonetiškai dera.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Na, sutart galit ką norit, tačiau tai niekaip nepaveiks to ar žodis bus vartojamas ir prigis
Lietuvių kalboje nedaug žodžių kurie prasideda "pu" su kirčiuota "u", todėl tokie naujadarai skamba kiek keistai, o tai didina jų neprigijimo tikimybę. Pustyklė skamba maloniau.
Tiesą sakant - man irgi.
Bet pagal savo etimologiją, pustyklė - bet koks įrankis ašmenų pustymui. Taigi galima sakyti, kad tai bendrinis pavadinimas, todėl vartojant šį žodį kaip terminą kažkokios specifinės įrankių grupės atžvilgiu (o pagal sandarą ir naudojimo būdą galima išskirti tris pustykliu grupes: akmenys, strypai ir diržai/juostos) tampa reikalingas papildomas žodis - patikslinimas, apie kokia pustyklių grupę kalba.
Todėl žodis "pustas" gal ir nėra pakankamai skambus ir patogus naudoti (matyt todėl ir mažiau paplitęs), bet vartojamas kaip terminas, leistų be papildomų patikslinančių žodžiu identifikuoti konkrečią pustyklių grupę - diržus/juostas.
Svarus argumentas termino "pustas" naudai - šis žodis jau yra lietuvių kalboje ir jo pirminė reikšmė idealiai atitinka pustyklių grupę - diržas/juosta.
Dėl šios priežasties nėra reikalo ir naujadarą kurti. Nebent jis būtų žymiai skambesnis bei patogesnis kasdieniam naudojimui nei esamas "pustas".
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Benderi, tarp pūstas ir pustas yra šioks toks skirtumas. Pùstas kirčiuojamas trumpai ant u...
Taip. Bet jei šis žodis būtų populiarus lietuvių kalboje, aš turiu omeny "pustas", anksčiau ar vėliau jis būtų kanibalizuotas "pūsto" Todėl aš vartoju "pūstas" sąmoningai Kalbos realybė šiuo atveju yra tokia, kaip sako klasikai: "Боливар не вынесет двоих" (c.) Mes turime praktiškai du tokius pačius žodžius, kurie reiškia praktiškai tą patį, abiejų žodžiu etimologija tokia pati, bet vienas iš tų žodžių fonetiškai yra sudėtingesnis/mažiau priimtinesnis vartosenoj. O pasirinkimas čia paprastas, surast žodį, kuris būtų priimtinas (ir gyvybingas) visiems, ne tik siauram ratui žmonių su vienokia ar kitokia specializacija, ar eit į kompromisus, turėt savo specializacijai būdingus ir dažniau vartojamus žodžius, kurie už to vidinio vartojimo anklavo išėję nelabai turės dirvos ten prigyt. Etimologiškai "pūstas" ir "pustas" yra vienas ir tas pats. Tiesiog taip yra. Tai, ką mes vartosim, yra susitarimo reikalas. Bet, tai nereikš, kad tai, ką mes pasirinksim, bus gerai P.s. Nereikia manyt, kad ir kalbininkai yra vienodos nuomonės, tikrai ne: iš penkių apklaustų, rezultatas 2:3 P.p.s. 3 už "pustas", 2 už "pūstas". P.p.p.s. Ir dar. Mūsų kalbos žodyne esantys žodžiai laikui bėgant įgauna ir naujų reikšmių, naujos vartosenos pavyzdžių. Kai kurie žodžiai numiršta ir lieka "muziejuje" (kai kurie gerbiami ir žinomi kalbininkai taip ir vadina DLKŽ - "Muziejus"). Aš tik norėjau pasakyt, nėra čia taip jau viskas vienareikšmiška ir paprasta, kaip gali pasirodyti. Man pačiam tiek "pūstas", tiek "pustas" - esmės nekeičia. Kaip minėjau - susitarimo reikalas. Ir pripratimo. Pradžia visada sunki. Jei man reiktų pasirinkt iš jų vieną, pasirinkčiau "pustas" - ne dėl to, kad man jis patiktų, atvirkščiai, man "pūstas" priimtinesnis. Bet rinkčiausi tik dėl to, kad ilgiau išliktų gyvas šitas žodis. Va tiek to holivaro iš mano pusės. P.p.p.p.p.s "Laikrodžių taisykla" - žinot, kad buvo laikas, kai tokio dalyko ir tokių iškabų nebuvo? "Taisyklos" išvis nebuvo. Buvo "Remontas". Ir labai labai sunkiai, bet.... Turime daug įvairių "taisyklų"
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
Na tai ką - taip ir sutariam:
diržas ar ant kieto pagrindo pritvirtinta juosta (dažniausiai odinė, bet g.b. ir iš kitokios medžiagos) skirta skustuvų, peilių ar kitų įrankių ašmenų paaštrinimui [pustymui] - pustas.
Kaip buvo įprasta sakyti per vieną iškilmingą ceremoniją: "Kas turi ką paprieštarauti - kalbėkit dabar arba tylėkit per amžius"
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Kai daiktas, skirtas pustymui turi lietuviškus pavadinimus- pustas, pustyklė, naujadaros taikyti nebereikėtu, arba ji tiktu kokio nors uždaro rato zmonėms, kaip žargonas, tačiau, jei asociacija yra prieinama visiems Lietuvos žmonėms, čia turėtų būti rašoma tik aiskiai lietuviškai.Mano manymu- pustyklė skamba kažkaip įprasčiau ir liaudiškiau.
Jei jau "stropas" visiškai netinka, kas man labai keista, ir net pagal kilmę nedatraukiam tai aš būčiau už "pustas".
Esu visiškai prieš "šikšna" nes kaip jau minėjau šis žodis ir taip turi nemažai prasmių: šalia jau minėtų žemaitijoje šiksna vadindavo ir siaurą odos juostą (iš tokių buvo vejami ir botagai) bei arklio pakinktus.
Žmogus išgirdęs terminą "pustas" bent pasiieškos jo reikšmės, o va "šikšna" gali būti suvokta neteisingai.
Manau bręsta reikalas pradėti bendradarbiavimą su kalbininkais. Bent konsultacija nepakenktų. Nepirmas ir nepaskutinis terminų aptarimas.
Geriau konsultacijas su kalbininkais palikt pačiai pačiai pabaigai, jei patiems nepavyks surast/sutart. Tiesiog tokia eiga yra pati normaliausia ir žinoma žmonėms, kuriems tenka konsultuotis su kalbininkais. Nes ne visus jie nudžiugina, kai kurie gailisi, kai sužino, ką "pupkiečiai" sūlo/sukuria
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
Manau bręsta reikalas pradėti bendradarbiavimą su kalbininkais. Bent konsultacija nepakenktų. Nepirmas ir nepaskutinis terminų aptarimas.
Geriau konsultacijas su kalbininkais palikt pačiai pačiai pabaigai, jei patiems nepavyks surast/sutart. Tiesiog tokia eiga yra pati normaliausia ir žinoma žmonėms, kuriems tenka konsultuotis su kalbininkais. Nes ne visus jie nudžiugina, kai kurie gailisi, kai sužino, ką "pupkiečiai" sūlo/sukuria ;)
Tiesa, kai kurie kalbininkų pasiųlyti žodžiai būna švelniai tariant įdomūs, bet mūsų atveju turėtume daugiau pasirinkimų. O ką vartoti jau mūsų reikalas.
Ar mūsų tarpe yra kalbininkų, kurie galėtų pakomentuot šitą atvejį iš lituanistikos pozicijų? Kol įsijautę forumiečiai dar visai neapsipustė ir neišrado "peiliabraukių" ir "ašmentrynių"
LPA narys
Na, žodis gali turėt daug reikšmių, aš kolizijos "strope" nematau, kad jis turi ne vieną reikšmę.
O "odlentė" odiniam stropui, manau, geras pavadinimas. Pas mus odiniai stropai ir yra pagrindiniai. Mes ir ieškom jiem pavadinimo. Ir visiškai nesvarbu, kad bus ne oda pvz. Tai bus "odlentė", tik su kita medžiaga. Netikra, pseudo, kitokia, galima komentuot, tikslint kaip nori. Geriau už odlentę abejoju, kad bus kas nors, nes geriau mūsų stropų odinių niekas neįvardins. O juo labiau, bet kokia medžiaga, priklijuota prie lentos, jau yra kaip oda lentai, pačios lentos oda, metaforiškai, kaip norit, bet taip yra, taip kad, jokio nusižengimo čia nėra, vadinti "odlentėm" visus stropus, nesvarbu, kokia medžiaga juose panaudota, kokia bus lentos oda, iš ko: iš odos, šilko, kailio, ar dar kas nors 
Lenta su aptraukta kažkokia medžiaga - odlentė, "lenta su oda", o jau kokia ten medžiaga odoj, nebesvarbu. Ir net nesvarbu, ar ten medžio yra toje lentoje, ir kokia ta lenta, storio, formos ir t.t.
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
LPA narys
Vladai, mano variantai: "pusteklis" (riestinis kirtis ant -e-), "gludeklis" (riestinis kirtis ant -e-), "gludas", "odlentė".
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
trumpai ir aisku
Ginklai neturi smegenų - naudok savo
klubo narys
Aha, ypač, kai pastaroji iš balzos (kaip, kad mano naudojami stropai), ar improvizuota kartoninė ir šalia odos net negulėjus
Abejoju, ar verta lyst į tokį detalumo lygmenį ir "užkoduoti" termine savybes kurios nėra esminės ir principinės nusakomo daikto paskirčiai. Labai jau panašėtume į taip keikiamus kalbininkus, su visais jų vielabraukiais ir skreitinukais.
Manau, oda turėtų figūruoti tik kaip papildomas, patikslinantis žodis, pavyzdžiui "odinis X".
LPA narys
Aš jau parašiau aukščiau
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
klubo narys
Na taip, bet vistiek akcentuoji aptraukimą/padengimą
Aš tik siūlau nepamiršti, kad net ir anglų kalboje, "strop" - visų pirma veiksmažodis nusakantis specifinį veiksma, o kaip daiktavardis apibūdinantis tam naudojamą įrankį (velgi, gan plačiai, miglotai ir nekonkrečiai) žodis pradėtas vartoti vėliau, kaip to išvestinė.
Kažkodėl mes užsiciklinom ant pusto ir pustyklės, nors mano nuomone, kaip ir rašiau aukščiau, peilių niekas nepusto. Jeigu norime naują įrankį pavadinti vardu kilusiu iš veiksmažodžio, gal reikėtu įvardinti veiksmą atliekamą su tuo įrankiu. Mano nuomone su stropu peilis yra šlifuojamas, gludinamas ir t.t. http://www.lkz.lt/startas.htm radau gražų lietuvišką žodį SVIDINTI, kuris mano nuomone pilnai atitinka veiksmą atliekamą su stropu. Gal galima pagalvoti, kaip iš jo padaryti daiktavardį, kad ir SVIDAS
administratorius
LPA narys
Pritariu minčių eigai dėl veiksmažodžio.
Ir "svidas" - neblogas, kaip variantas aptarimui.
Tik dėl pustyklės ir pustymo negaliu sutikti. Stropais peilius ne tik gludina ir svidina, bet ir pusto. Nes "pustyti" ir reiškia: galąsti, aštrinti. Tai ir yra pirminė stropo paskirtis.
Prasminis disonansas pustyklės atveju yra dėl to, kad istoriškai pustydavo dalgius ir skustuvus, o peilius galąsdavo ant tekelo ar akmens, palikdami pakankamai grubius ašmenis, kad "pikčiau" pjautų. O jeigu reikėdavo švelnesnių peilio ašmenų - juos ant to pačio tekelo ar akmens "užglostydavo" nespausdami ar braukdami labai švelniai. Bent jau taip aprašoma senuose tekstuose.
Dabar gi įrankius, kurie buvo skirti skustuvams pustyti - t.y. pustykles/pustus, imta naudoti ir peilių aštrinimui, t.y. savo esme - pustymui.
O ašmenų nugludinimas ir nusvidinimas - dažniausiai būna pustymo pasekmė, bet ne pirminis tikslas. Naudoja stropus žinoma ir poliravimui, bet tai greičiau išimtys nei taisyklė.
Berašant toptelėjo mintis - jeigu peilių ašmenis užglostydavo, tai kaip variantas: "glostas".
Juk su tais visais stropais peiliukus būtent ir reikia labai švelniai braukti - tarsi glostyti.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
O.Benderi, niekas nieko ant trijų raidžių nesiunčia, ..... Aš, nuo pradžių kėliau klausimą dėl neteisingo pavadinimo "stropas" ir buvau užpultas tokiais žodžiais - "ne tavo reikalas". Tai kieno čia reikalas? O gal čia yra nustatyta, kas turi teisę pasisakyti, o kas ne? Tada neveskite ir diskusijos. Aš net nepagalvojau, kad galiu taip supykdyti žmones, siūlydamas daiktus vadinti tikrais vardais.
Aš labai myliu lietuvių kalbą, manau, kad ir O.Benderis ją myli. Tad žodį "ypatingai" pasitaisyk.... bet be įsižeidimų, nes Katino paragintas aš įsivedžiau lietuvišką raidyną ir neįsižeidžiau !!!
Žinutė redaguota Administracijos.
Dangaus nenoriu, pragaro nebijau...
LPA narys
Niekas čia dėl nieko nesupyko, dėl "ypatingai" taip pat, liapsus lingua
Tiesiog aš siūlau neskubėt kaip nuogam į dilgėles, be jokių pykčių:) Argumentai tam buvo išsakyti. Aš manau, kad galima surinkt maksimalų skaičių variantų, ne tik vieno žodžio, bet ir dviejų, kaip "x odinis", ar "odinis/-ė x" ir pasižiūrėt, ką turim ir iš ko galime rinktis. Į kalbininkus kaip ir minėjau kreiptis nerekomenduoju, kol patys neišbandėm visų galimybių. Kreiptis oficialiai, ta prasme. Nes jie ne visada pataiko, faktas. Ir nauji žodžiai ne visuomer jų sugalvoti būna sėkmingi ir išgyvena. Ką susitarsim, tą ir vartosim. Todėl verta į tai pasižiūrėt atsakingiau. P.s. "stropas" nėra "neteisingas" pavadinimas. Pasakysiu dar daugiau. Tai tiesiog skolinys, net ne svetimybė, mūsų tarpe, nes jis pas mus jau buvo prigijęs 
Mano atveju pvz buvo būtent taip. 
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
administratorius
LPA narys
Žodis "stropas" yra seniai prigijęs ir naudojamas.
Bet kaip tarptautinis žodis su visai kita reikšme, nei jis turi anglų kalboje. 
Todėl kai šis angliškas žodis bus naudojamas kaip pustyklių rūšies pavadinimas, daugumoje atveju sukels reikšmių kolizija, ypač su peilininkyste nesusijusiems asmenims. Man, net ir žinant kontekstą, ta kolizija nuolat "akis bado".
Manau tai nenormalu, o kadangi tarptautinio žodžio reikšmės męs nepakeisim, išeitį matau tik vieną - rasti kitą lietuvišką žodį, kuris tarnautų kaip terminas apibūdinti šią pustyklių rūšį.
Kaip jau minėjau, oda - ne vienintelė medžiaga naudojama šiems įrankiams, tad toks pavadinimas savo esme nelabai tinkamas.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
O gal tikslingiau būtų parašyti laišką (nuo asociacijos, nors nebūtinai) ir paklausti patarimo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos?
administratorius
LPA narys
Jeigu sutarsim naudoti jau esamus lietuviškus žodžius - VLKK nei patarimo, nei pritarimo nereikia.
Nes žodžio, kaip termino, reikšmė - tai tą žodį vartojančių žmonių susitarimo (ir pripratimo) reikalas.
Taigi męs privalom tarpusavyje išsiaiškinti kokie lietuviški terminai jau yra ir ką konkrečiai jie apibūdina. O jeigu esamų terminų nepakanka ar jie nepakankamai tikslųs - parinkti naujus.
Ne specialistas (peilininkystėje) tokios analizės negalės atlikti, kadangi pirmiausia reikia gerai išmanyti apie daiktus, kuriems renkamas pavadinimas.
Čia kaip su žodžiu "sniegas". Mums užtenka kelių sinonimų sniego įvairovei apibūdinti, o pvz. eskimai skirsto sniegą į daugiau nei dvidešimt skirtingų rūšių ir visoms turi po atskirą pavadinimą.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Bude diedukas vadindavo eilinį galastuvą dalgiui. Grubaus galandinimo.
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
klubo narys
gali būti, kad ir Suvalkijoje, tačiau tai nėra literatūškai.
Dangaus nenoriu, pragaro nebijau...
Suvalkijoje irgi visada buvo budė.
klubo narys
Jeigu norime daiktą vadinti lietuviškai, tai mes pavadinimą jau turime. Lietuvoje yra daug tarmių, tačiau ir skirtingomis tarmėmis kalbantys lietuviai savo literatūrinę kalbą moka. Budė, gudė, šie sinonimai vartojami Žemaitijoje, jie gali būti visiškai negirdeti kitų Lietuvos regionu gyventojams. Kiekviena tarmė turi pasilikti ten, kur ji gimė, tuo ir įdomi Lietuva. Neteko girdėti, kaip pustyklę vadina Sibiro rusai, tačiau dalgis Sibiro rusų kalboje yra litovka, lygiai taip pat dalgį vadina ir vidurinėje Azijoje.Taip, kad turime kuo didžiuotis. Ir, jeigu Lietuvoje dalgį pusto pustykle,o diržas yra pustas, kam bepasinerti i absurdiškas paieškas?
Dangaus nenoriu, pragaro nebijau...
LPA narys
Nežinau, kuo čia taip įpatingai didžiuotis, kokiu stebuklu, kai daiktas pradėtas vadint kitoje šalyje pagal pagaminimo vietą, o vėliau tas pavadinimas tapo dalinai bendriniu. Ir tai dar ne faktas, nes yra versijų, kad tai išvis su Lietuva nesusiję. O apie žodį "pustas" kolega Katinas jau parašė. Nereikia plėšt maikučių stengiantis gelbėt lietuvių kalbą, ir iškart siųst visus ant trijų raidžių, kurie sako, kad vistik, yra tam tikros taisyklės, tvarka. O ir šiaip, kalbos dėsniai ir sveikas protas, galų gale. Nes jau Kęstučiui ir žodynus sudarinėja ir rašo bet kas ir bet kaip, o ir šiaip, tie kalbininkai negeri ir t.t. Paradoksali situacija
Tikrai ne bet kas, ir ne bet kaip tuos žodynus sudarinėja. "Pustas" yra variantas, bet jis tikrai nėra idealus. Todėl nereikia skubėti. Geriausias variantas - turėti daugiau variantų, iš kurių galima rinktis.
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
administratorius
LPA narys
Beje, męs pamiršom dar vieną pustyklės sinomimą - budė.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
Man žodis "pustas" atrodo priimtinas, nes iki šiol aš jo negirdėjęs kadangi kilęs iš kitų kraštų nei pats žodis, o "pustyklė" man yra žinomas žodis, bet asocijuojasi visai su kitu daiktu nei stropas apie kurį mes kalbam.
Kam du skirtingus daiktus vadinti vienodu vardu?
http://www.youtube.com/user/MrPyfpafz
Tikiu, kad verčia skirtingai, bet neverta ir jais aklai pasitikėti, nes kaip ir visur šiais laikais viskas priklauso nuo to kas tą informaciją į tokius žodynus suvedinėja. Chaltūros yra visur. Filmų pavadinimus kaip išverčia, net išvis ne į temą būna. Čia tikriausiai Lietuviški ypatumai, darbo metu spėti visus savo reikalus susitvarkyti, pora valandų anksčiau iš darbo nusimuilinti , o darbą padaryti paskubom ir bele kaip
www.kalviodarbai.lt
klubo narys
Kestutis ply
Skirtingi šaltiniai skirtingai verčia:
http://www.zodynas.lt/zodynai/anglu-lietuviu/S/strop
http://www.youtube.com/user/MrPyfpafz
Pustas ir putė
o jei rimtai, tai pustyklė man irgi arčiau širdies
o kaip jums variantas Pustė?
Brūkštas ir Pustė
Brūkštas ir pustyklė. Sakyčiau labai derinasi. Brūkštas ir pustas jau "hamasiekiškai "
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
LPA narys
Gal dar kažką kas sugalvos, pasiūlys?
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
administratorius
LPA narys
O tai gal ir pats pamąstęs ką konstruktyvaus pasiūlytum? Manau kompetencijos turi tam pakankamai.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
administratorius
Tai didelės skubos čia, manau, nėra
Tuštuma
LPA narys
Aš tą ir turiu omeny
Nereikia skubėti, nėra degantis reikalas. O ir lietuvių išmintis byloja, kad "skubos darbą velnias veja" 
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
klubo narys
administratorius
"Glustas" skamba jau šiek tiek geriau
Tuštuma
LPA narys
Glustas trumpesnis. Todėl ir geresnis, nei gludintuvas. Bet ne be trūkumų - fonetiškai ne kažką geresnis nei "pustas"
Bet, "na bezrybje, i rak - ryba" 
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
administratorius
LPA narys
Minties vingis: pustyklė - glustyklė
Nežinau kaip dėl kalbodaros principų, bet bent jau rimuojasi.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
administratorius
Jeigu įtrauksim ir kontekstą, tai "pustas" gali skambėt dar keisčiau. Ypač dėl sąskambio su pūstas/išpūstas/pripūstas (balionėlis ir t.t.), pusto/pustyti (pvz. sniegą) ir t.t. O kaip su daugiskaita? Pustai? O, žiema, kodėl vis pustai sniegą? Arba "Parduodu pustus. - Ką tokius pūstus parduodi?"
Tuštuma
administratorius
LPA narys
Logiška.
Tuomet peršasi mintis skirstyti pustykles ne į tris, o į keturias grupes:
- akmenys
- strypai
- diržai
- juostos
Diržam paliekam esamą "pustas", juolab, kad peilininkystės kontekste ir žodis "diržas" yra pakankamai terminologiškas bei atspindi įrankio savybes. Matyt jis ir bus dažniausiai naudojamas.
O juostos, ypač pritvirtintos ant kieto paviršiaus, kaip pustyklių grupė paplito palyginti neseniai, taigi savo esme yra "naujadaras". Tuomet šiai grupei galim pabandyti parinkti kitą žodį kaip terminą ar pagalvoti ir apie terminą-naujadarą.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
LPA narys
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
administratorius
LPA narys
Mano žiniomis, pirmieji įrankiai skustuvams aštrinti su pritvirtinta ir abrazyvu itrinta oda atsirado XIX a. Vokietijoje, o iš ten paplito į kitas šalis. Tačiau tai buvo ne šiaip lentutės su oda, o dvipusiai galastuvai, kur vienoje pusėje priklijuotas akmuo, kitoje oda. Na ir mechaninio galastuvo detalės. Vieną iš panašių galąstuvu skustuvams jau rodė kolega Suopis.
Be to, skustuvams aštrinti buvo populiari diržo atmaina - odine juosta aptemptas medinis rėmas su rankena. Šis įrankis buvo pakankamai brangus (ir dabar jis nepigus), tad tikėtina, kad "auksarankiai" jį supaprastino odos juosta tiesiog pritvirtindami prie lentutės.
Kur pirmiausia pasirodė būtent ant kieto lygaus pagrindo pritvirtintos odinės ar medžiaginės pustyklės - neturiu patikimos informacijos (konkuruoja Vokietija ir Anglija), bet plisti jos pradėjo tik XX a.
Pasinaudojau pagalba "skambutis draugui".
Draugas - LKI lituanistas, išklausęs įrankio apibūdinimą, ekspromtu pasiūlė terminą "gludintuvas" arba trumpesnį variantą - "glustas".
"Gludintuvas" - nuo veiksmažodžio "gludinti" - daryti gludų, lyginti, šlifuoti.
"Glustas" - archaiškesnės sandaros žodis siejamas su tuo pačiu veiksmažodžiu: gludinti.
Man tas "glustas" visai neblogai skamba. Ir su jau esamais "brukštas" bei "pustas" fonetiškai dera.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Pritariu kolegos Katino minčiai. Pustas (p.stas) kažkaip netaip skamba
Pustyklė geriau.
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
klubo narys
administratorius
Na, sutart galit ką norit, tačiau tai niekaip nepaveiks to ar žodis bus vartojamas ir prigis
Lietuvių kalboje nedaug žodžių kurie prasideda "pu" su kirčiuota "u", todėl tokie naujadarai skamba kiek keistai, o tai didina jų neprigijimo tikimybę. Pustyklė skamba maloniau.
Tuštuma
administratorius
LPA narys
Tiesą sakant - man irgi.
Bet pagal savo etimologiją, pustyklė - bet koks įrankis ašmenų pustymui. Taigi galima sakyti, kad tai bendrinis pavadinimas, todėl vartojant šį žodį kaip terminą kažkokios specifinės įrankių grupės atžvilgiu (o pagal sandarą ir naudojimo būdą galima išskirti tris pustykliu grupes: akmenys, strypai ir diržai/juostos) tampa reikalingas papildomas žodis - patikslinimas, apie kokia pustyklių grupę kalba.
Todėl žodis "pustas" gal ir nėra pakankamai skambus ir patogus naudoti (matyt todėl ir mažiau paplitęs), bet vartojamas kaip terminas, leistų be papildomų patikslinančių žodžiu identifikuoti konkrečią pustyklių grupę - diržus/juostas.
Svarus argumentas termino "pustas" naudai - šis žodis jau yra lietuvių kalboje ir jo pirminė reikšmė idealiai atitinka pustyklių grupę - diržas/juosta.
Dėl šios priežasties nėra reikalo ir naujadarą kurti. Nebent jis būtų žymiai skambesnis bei patogesnis kasdieniam naudojimui nei esamas "pustas".
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Benderi, tarp pūstas ir pustas yra šioks toks skirtumas. Pùstas kirčiuojamas trumpai ant u...
LPA narys
Taip. Bet jei šis žodis būtų populiarus lietuvių kalboje, aš turiu omeny "pustas", anksčiau ar vėliau jis būtų kanibalizuotas "pūsto" Todėl aš vartoju "pūstas" sąmoningai
Kalbos realybė šiuo atveju yra tokia, kaip sako klasikai: "Боливар не вынесет двоих" (c.) Mes turime praktiškai du tokius pačius žodžius, kurie reiškia praktiškai tą patį, abiejų žodžiu etimologija tokia pati, bet vienas iš tų žodžių fonetiškai yra sudėtingesnis/mažiau priimtinesnis vartosenoj. O pasirinkimas čia paprastas, surast žodį, kuris būtų priimtinas (ir gyvybingas) visiems, ne tik siauram ratui žmonių su vienokia ar kitokia specializacija, ar eit į kompromisus, turėt savo specializacijai būdingus ir dažniau vartojamus žodžius, kurie už to vidinio vartojimo anklavo išėję nelabai turės dirvos ten prigyt. Etimologiškai "pūstas" ir "pustas" yra vienas ir tas pats. Tiesiog taip yra. Tai, ką mes vartosim, yra susitarimo reikalas. Bet, tai nereikš, kad tai, ką mes pasirinksim, bus gerai 
P.s. Nereikia manyt, kad ir kalbininkai yra vienodos nuomonės, tikrai ne: iš penkių apklaustų, rezultatas 2:3 
P.p.s. 3 už "pustas", 2 už "pūstas". 
P.p.p.s. Ir dar. Mūsų kalbos žodyne esantys žodžiai laikui bėgant įgauna ir naujų reikšmių, naujos vartosenos pavyzdžių. Kai kurie žodžiai numiršta ir lieka "muziejuje" (kai kurie gerbiami ir žinomi kalbininkai taip ir vadina DLKŽ - "Muziejus"). Aš tik norėjau pasakyt, nėra čia taip jau viskas vienareikšmiška ir paprasta, kaip gali pasirodyti. Man pačiam tiek "pūstas", tiek "pustas" - esmės nekeičia. Kaip minėjau - susitarimo reikalas. Ir pripratimo. Pradžia visada sunki. 
Jei man reiktų pasirinkt iš jų vieną, pasirinkčiau "pustas" - ne dėl to, kad man jis patiktų, atvirkščiai, man "pūstas" priimtinesnis. Bet rinkčiausi tik dėl to, kad ilgiau išliktų gyvas šitas žodis. Va tiek to holivaro iš mano pusės. P.p.p.p.p.s "Laikrodžių taisykla" - žinot, kad buvo laikas, kai tokio dalyko ir tokių iškabų nebuvo? "Taisyklos" išvis nebuvo. Buvo "Remontas". Ir labai labai sunkiai, bet.... Turime daug įvairių "taisyklų" 
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
administratorius
LPA narys
Na tai ką - taip ir sutariam:
diržas ar ant kieto pagrindo pritvirtinta juosta (dažniausiai odinė, bet g.b. ir iš kitokios medžiagos) skirta skustuvų, peilių ar kitų įrankių ašmenų paaštrinimui [pustymui] - pustas.
Kaip buvo įprasta sakyti per vieną iškilmingą ceremoniją: "Kas turi ką paprieštarauti - kalbėkit dabar arba tylėkit per amžius"
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Gal Vykintas ką patars iš senesnių lietuviškų terminų.. Manau, pas jį patirties šioje srityje bene daugiausia.
Gerai,jei labai norit,galiu pabandyt įtraukt poną Arvydą Vidžiūną , jei jo kompitensija pakankama, į šitą diskusiją
Žmogus be peilio labai panašus į žmogų su peiliu , tik neturi peilio , kai jo labai reikia !
administratorius
LPA narys
Pabandyk. Gal žmogus dar ir peiliais susidomės.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
Kai daiktas, skirtas pustymui turi lietuviškus pavadinimus- pustas, pustyklė, naujadaros taikyti nebereikėtu, arba ji tiktu kokio nors uždaro rato zmonėms, kaip žargonas, tačiau, jei asociacija yra prieinama visiems Lietuvos žmonėms, čia turėtų būti rašoma tik aiskiai lietuviškai.Mano manymu- pustyklė skamba kažkaip įprasčiau ir liaudiškiau.
Dangaus nenoriu, pragaro nebijau...
klubo narys
Jei jau "stropas" visiškai netinka, kas man labai keista, ir net pagal kilmę nedatraukiam tai aš būčiau už "pustas".
Esu visiškai prieš "šikšna" nes kaip jau minėjau šis žodis ir taip turi nemažai prasmių: šalia jau minėtų žemaitijoje šiksna vadindavo ir siaurą odos juostą (iš tokių buvo vejami ir botagai) bei arklio pakinktus.
Žmogus išgirdęs terminą "pustas" bent pasiieškos jo reikšmės, o va "šikšna" gali būti suvokta neteisingai.
http://www.youtube.com/user/MrPyfpafz
Manau bręsta reikalas pradėti bendradarbiavimą su kalbininkais. Bent konsultacija nepakenktų. Nepirmas ir nepaskutinis terminų aptarimas.
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
LPA narys
Geriau konsultacijas su kalbininkais palikt pačiai pačiai pabaigai, jei patiems nepavyks surast/sutart. Tiesiog tokia eiga yra pati normaliausia ir žinoma žmonėms, kuriems tenka konsultuotis su kalbininkais. Nes ne visus jie nudžiugina, kai kurie gailisi, kai sužino, ką "pupkiečiai" sūlo/sukuria
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
Tiesa, kai kurie kalbininkų pasiųlyti žodžiai būna švelniai tariant įdomūs, bet mūsų atveju turėtume daugiau pasirinkimų. O ką vartoti jau mūsų reikalas.
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
klubo narys
administratorius
Ar mūsų tarpe yra kalbininkų, kurie galėtų pakomentuot šitą atvejį iš lituanistikos pozicijų? Kol įsijautę forumiečiai dar visai neapsipustė ir neišrado "peiliabraukių" ir "ašmentrynių"
Tuštuma