Tikėjime nėra klausimo "kaip yra iš tikrujų" Kaip yra iš tikrųjų, mokslas ir bando išsiaiškinti. Gerai tai sekasi ar per lėtai, ne temos klausimas. Vieni tiki-pasitiki vienokiais paaiškinimais, kiti - kitokiais.
O kaip ir rašiau, tikėti į įrodymus nėra nei prasmės nei logikos, ne tą tas terminas reiškia.
Bingo. Pats, turbūt, nebūčiau tiksliau pasakęs
_Vladas_ rašė:
Tu kalbi apie pasaulėžiūrų skirtumus ir akcentuoji religijos kraštutinumus.
Tie religiniai "kraštutinumai" yra religijos kasdienybė, norma ir esmė. Pridėjus metaforų, alegorijų ir literatūrinės mistifikacijos išeina neblogas pasakų rinkinys. Keletas tokių knygučių gyvuoja kelis tūkstantmečius, laikas nuo laiko pakoreguojant ir pritaikant vieno ar kito laikmečio reikmėm ir paskirtim
_Vladas_ rašė:
Todėl tau žodis "tikėjimas" atrodo turintis skirtingą prasmę.
Jis ne man turi skirtingą prasme, o jo prasmė priklauso nuo konteksto, kuriame jis yra. Ir tikėjimas dievu yra visiškai skirtingas dalykas, negu tikėjimas mokslu. Nes pastarojo atveju tai net nėra tikėjimas. Kodėl? Loptar jau paaiškino.
Tikėjimas yra kompleksinis kontekstinis terminas, panašiai kaip ir "meilė" (meilė zmogui, mašinai, Tėvynei, vaikui, darbui, peiliui ir viskam kam prigalvosi). Tikėjimo terminą manipuliatyviai suvesti į kaip pvz. tikėjimą daugybos lentelė yra nekorektiška. Tikėjimas gryn asmeninis apsisprendimas kaip interpretuoti tam tikrą informaciją. Kai ši informacija yra galutinė, ok, tarkim fundamentali, nieko čia tikėti nereik. Galima patikrinti, ar teisingai pvz išpręsta lygtis, tikėjimas čia ne prie ko. Lygiai kaip ir populiarūs pvz su 5-6 aklais ir drambliu. Čia tiesiog pavyzdinis informacijos surinkimo ir jos interpretavimo modelis žmogui, kad būtų kaip tik aiškiau, kada ir kokias išvadas galima daryti.
Prieš kelis šimtus metu buvo tikima (nes nebuvo įrodyta/paaiškinta), kad žemė plokščia, kad aplink ją sukasi saulė ir t.t. Praėjo laikas, susirinko daugiau patikrintos informacijos, ir ka? Kur liko "tas tikėjimas"?
Apskritai, pažiūrėkit kaip susispaudė "istorinis laikas" ... kiek truko viduramžiai, kiek truko naujieji laikai, kaip greitai viskas vyksta dabar. Šeis laikais per 10 metų padaroma tiek, kiek anksčiau per 300 ... tuo pačiu ir žymiai greičiau sužinome naują informaciją. Kiek dabar žinome, tarkim, apie visatą, prieš kelis šimtus metų net tikėt nesugebėtų
Šis terminas negali tiesmukiškai būti taikomas mokslo kontekste. Nebent tik tuo atveju, kai mokslininkas "tiki" savo jėgomis, kad pasieks rezultatą tam tikras motyvatorius: tikiu, kad sugebėsiu.
Tikėjimas dievu (su visa iš to išplaukiančia ir į tai įeinančia religine tradicija) ir tikėjimas, kad moksliniai teiginiai atitinka, ar galimai atitinka, pasaulyje vykstančius dalykus, - yra visiškai skirtingi dalykai. Tiesiog įvardijimui mūsų kalboje naudojamas tas pats žodis.
Dogmos moksle neegzistuoja. Ir dėt lygybę, tarp jų ir aksiomų negalima. Tai kardinaliai skirtingi dalykai. Nes aksioma nereikalauja įrodymo, nes jos esmė yra akivaizdi ir įrodyt ją galima, tiesiog daryt tai kiekviena kartą ją naudojant būtų laiko gaišimas.
Kas dėl mokslo sumodeliuotos tikrovės, tai jos netobulumas yra jos stiprybė. Jeigu kažkas nepastitvirtina - tai galų gale atmetama (beje kiek žinai tokių rimtų atvejų įvykusių per paskutinius 50 metų?), taip pamažu eliminuojant ir gryninant esamą supratimų. Palyginus su religijos dogmomis (o dogma, iš esmės, ir yra tik religijos prerogatyva), kurios per kelis tūkstančius metų taip ir liko pasakom apie dievą, kuris yra savo paties sūnus ir tėvas, ir dar bala žino kas, tai mokslas, mano akyse, yra be konkurencijos. Ir nėra "tikėjimo" mokslu, ta pačia "tikėjimo" prasme, kaip religingas žmogus, tiki dievu. Tai labiau galima pavadint pasitikėjimu. O žaist žodžiais galiu ir aš. Nenuleiskim diskusijos iki tokio lygio.
Tu kalbi apie pasaulėžiūrų skirtumus ir akcentuoji religijos kraštutinumus. Todėl tau žodis "tikėjimas" atrodo turintis skirtingą prasmę. Kaip sakoma "per medžius nematai miško"
Aš žiūriu iš filosofijos pozicijų ir man atrodo, kad visais atvejais atskaitos taškas yra tas pats: tai tikėjimas, kad pasaulis yra toks, o ne kitoks. Nes kaip yra iš tikrųjų - nežino niekas. Visa kita, tik labiau ar mažiau tikėtini paaiškinimai. Vieni tiki-pasitiki vienokiais paaiškinimais, kiti - kitokiais.
Tiek ir žinių.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Tikėjimas ir yra religijos ir religingumo pagrindas.
Mokslo pagrindai nėra paremti neįrodomomis dogmomis. Jie paremti tuo, ką galima ištirt, patikrint ir pažint. Ir jeigu teorijos ir hipotezės negali kažko paiaškint, tai mokslas bent jau bando tai daryt, remdamasis tuo, kas yra žinoma.
Kiekvieno teisė spręst pačiam, tačiau mokslo pastangos ir prigimtis man daug labiau priimtina, nei pasakos apie iš žemės sukurtus žmones, moteris viliojančias kalbančias gyvates, prisikeliantį dievo sūnų, kuris tuo pačiu yra ir savo paties tėvas, bei dvasia viename asmenyje ir kuris gali vaikščiot vandeniu nes... neskęsta :> Čia aš apie krikščionybę ir jėzučio kristučio kultą. Bet tai galioja beveik visom religijom
P.S. Ar aš vienas pastebėjau, kad pastarosiomis dienomis didžiausios diskusijos forume verda visai ne apie peilius ir peilininkystę?
Tikėjimas ir yra religijos ir religingumo pagrindas.
Mokslo pagrindai nėra paremti neįrodomomis dogmomis. Jie paremti tuo, ką galima ištirt, patikrint ir pažint. Ir jeigu teorijos ir hipotezės negali kažko paiaškint, tai mokslas bent jau bando tai daryt, remdamasis tuo, kas yra žinoma.
Taip, religija grindžiama tikėjimu į Dievą, o ateizmas grindžiamas tikėjimu, kad Dievo nėra.
Mokslinio įrodymo nereikalaujančios aksiomos = neįrodomos dogmos.
Dėl kitko pasakysiu vaizdžiai: Mokslas pripažįsta, kad nežino kokia yra pasaulio "mozaika". Mokslui priimtinais metodais bandoma "ištirt, patikrint ir pažint" mažas "šukeles" ir pagal tai bandoma modeliuoti "visumą". Tu negali žinoti ar ta sumodeliuota "visuma" atitinka tikrovę, nes ir Mokslas to nežino. Taigi negali žinoti ir to, kas iš tikro yra tos "šukelės" ir ar yra būtent taip, kaip jas apibūdino ar paaiškino Mokslas, nes to, ko šiuo momentu Mokslas "ištirt, patikrint ir pažint" negali - jis nepripažįsta. Kaupiant naujus duomenis, Mokslo modeliuojama "visuma" kinta, kartu kinta ir Mokslo paaiškinimai. Reiškia šiandieninės Mokslo išvados ir paaiškinimai gali būti klaidingi. Taigi tavo pasitikėjimas Mokslu grindžiamas ne tiesos žinojimu, o tikėjimu "mokslinėmis tiesomis".
Katinas rašė:
P.S. Ar aš vienas pastebėjau, kad pastarosiomis dienomis didžiausios diskusijos forume verda visai ne apie peilius ir peilininkystę? :D
Matyt prisikaupė poreikis "nuleisti garą" ir kitomis temomis.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Grįžtant prie temos apie seno daikto energetiką. Mes sakom "gera energija", "bloga energija", bet kaip tos savokos "gera"-"bloga" atitinka daikto energetinį ar informacinį lauką? Juk gerai tai ar blogai kiekvienas suprantam pagal savo kultūrinį-moralinį požiūrį ir atitinkamo laikotarpio elgesio normas. Senovės Actekų žyniui jo ritualinio aukojimo peilis tikriausia neskleidė "neigiamos" energijos, kokią jis spinduliuotų mūsų požiūriu. Arba seni samurajų kardai... Vadinsi ta "aura" turėtų būti išmatuojama beveidžiais vienetais. Kokioms nors "papūgomis" pvz. nuo 0 iki 100. O tada jau kiekvienas asmeniškai galėtų nutarti, nuo kiek papūgų daikto aura jam jau "gera" ar "bloga". Pavyzdžiui teko girdėti, kad nukirtęs 100 galvų budelis užkasdavo savo kirvį
Grįžtant prie temos apie seno daikto energetiką. Mes sakom "gera energija", "bloga energija", bet kaip tos savokos "gera"-"bloga" atitinka daikto energetinį ar informacinį lauką? Juk gerai tai ar blogai kiekvienas suprantam pagal savo kultūrinį-moralinį požiūrį ir atitinkamo laikotarpio elgesio normas. Senovės Actekų žyniui jo ritualinio aukojimo peilis tikriausia neskleidė "neigiamos" energijos, kokią jis spinduliuotų mūsų požiūriu. Arba seni samurajų kardai... Vadinsi ta "aura" turėtų būti išmatuojama beveidžiais vienetais. Kokioms nors "papūgomis" pvz. nuo 0 iki 100. O tada jau kiekvienas asmeniškai galėtų nutarti, nuo kiek papūgų daikto aura jam jau "gera" ar "bloga". Pavyzdžiui teko girdėti, kad nukirtęs 100 galvų budelis užkasdavo savo kirvį ;)
Na, reiktų išskirt "energetikos būvį", gal tiskliau, jo būseną, stiprumą. Pvz realus va, iš gyvenimo: vienas žmogus medžiotojas turi namuose šautuvą, iš kurio buvo nužudytas žmogus. Klausimas/ Situacija, kurios centre tas šautuvas: 1) Žmogus perka tą konkretų šautuvą ir jį turi, nežinodamas jo istorijos 2) Žmogus perka tą konkretų šautuvą žinodamas, kad iš jo buvo nužudytas žmogus. Pirmu atveju turime realią, nerealią, pamatuojamą, nepamatuojamą, ar dar mokslo nepamatuojamą energetiką - galime ją įvardinti "mistine energetika", kaip nori. Antru atveju - jau daug linksmiau Turime dar vieną dalyvį, kuris įsitraukia į tą šautuvo ir jo energetikos lauką: gali sukurt energetiką, jei jos nėra, gali sustiprint esančią ir t.t. Manau yra skirtumas tarp diskusijoje aptariamos daiktų auros, istorijos, kaip pavadint, daiktų energetinio krūvio intensyvumo galbūt? , kuomet daiktas yra be istorijos, nes jos niekas nežino, tačiau jis galbūt neša savyje tą mistinę energetiką, ir kuomet žmogus žino daikto istoriją.
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
Pvz realus va, iš gyvenimo: vienas žmogus medžiotojas turi namuose šautuvą, iš kurio buvo nužudytas žmogus. Klausimas/ Situacija, kurios centre tas šautuvas: 1) Žmogus perka tą konkretų šautuvą ir jį turi, nežinodamas jo istorijos 2) Žmogus perka tą konkretų šautuvą žinodamas, kad iš jo buvo nužudytas žmogus. Pirmu atveju turime realią, nerealią, pamatuojamą, nepamatuojamą, ar dar mokslo nepamatuojamą energetiką - galime ją įvardinti "mistine energetika", kaip nori. Antru atveju - jau daug linksmiau .
Tai tame ir esmė, kad daiktui tą 'energetiką' suteikia žmogus, jo sąmonė (net jei tai nesamonė) Perka žmogus šautuvą ir džiaugiasi, kad gerą nusipirko už prieinamą kainą, ir nesuka sau pomidoru; naudojasi daugelį metų ir dar sūnui palieka. Tas kuris perka, klausia jo istorijos, o po to parinasi, kad nusipirko 'šautuvą žudiką' su protu turi būti susipykęs -> jei žinai, kad dėl to jausies blogai, naktį nemiegosi ir per petį žiūrėsi taikydamasis, tai nafik iš vis perki? Bet kuriuo atveju tai žmogaus daiktui suteikta savybė, o ne pačio daikto 'būsena'.
Grįžtant prie temos apie seno daikto energetiką. Mes sakom "gera energija", "bloga energija", bet kaip tos savokos "gera"-"bloga" atitinka daikto energetinį ar informacinį lauką?
Objektyviai daikto energetiką apibūdinti įmanoma tik kiekybiškai: "stipri"-"silpna". O matavimo vienetai priklauso nuo to, kokioje apraiškoje matuojama: kaip energiją, ar kaip informaciją. Kitaip mokslas kol kas nesugeba.
Tuo tarpu sąvokos "gera" - "bloga" yra sąlyginės (subjektyvios), kurių poliškumas priklauso nuo asmenybės bei to laikotarpio visuomenėje priimtų etinių-moralinių normų.
Taigi vertinant informaciniu (emociniu) aspektu, "gera" energija galim vadinti tą, kuri konkretų asmenį veikia teigiamai. Atitinkamai "bloga" - veiks neigiamai.
Žiūrint energetiniu aspektu: "gera" - konstruktyvi (papildanti), "bloga" - destruktyvi (ardanti).
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
GAdas. Tikrai tavo žymiai tikslesni žodžiai nei mano. Bet kas liečia elektros lauka, magnetinį lauką, gravitacinį lauką mes iki šios nežinome kas tai. Mes galime pasakyti apibrėžimus, galime pasakyti kaip jie sąveikauja su materiją, bet kas tai, ar dalelės, ar bangos, ar tiesiog fluktacijos musu laiko-erdvės kontiniume niekas dar nepasakė.
Nelysiu i googla, neapsimesiu daugiau nei diletantu: Mes žinome apie laukus tiek pat kiek vienas iš graikų filosofu (pamiršau kas), sakęs kad viskas susidaro iš dalelių dieviškųjų ir ne, žino apie kvantinę mechanika lyginant su šiuolaikiniu mokslu.
Pagal vieną, viena ausimi girdėtą teoriją, elektrinis, magnetinis, silpnos sąveikos ir gravitacinis laukai yra aplink mus, supančioje erdvėje. Bet pvz elektrinio lauko būvimas tereiškia erdvės pokyti toje vietoje. Tarsi monolitinio lauko netolyguma. Tai tarsi oras, jis yra, bet tol kol nejuda, mes jo nejaučiame. PVZ magnetas iššaukia atitinkamo lauko netolygumą, sudarydamas jo gradientą (ar tai vektorių, nuolat painiuoju vektorinį ir gradientinį laukus).
Gyvenimas duotas mums ne tam, kad laukti kol baigsis lietus. Gyvenimas skirtas tam kad išmoktume šokti po tuo lietumi.
Bet kas liečia elektros lauka, magnetinį lauką, gravitacinį lauką mes iki šios nežinome kas tai. Mes galime pasakyti apibrėžimus, galime pasakyti kaip jie sąveikauja su materiją, bet kas tai, ar dalelės, ar bangos, ar tiesiog fluktacijos musu laiko-erdvės kontiniume niekas dar nepasakė.
Todėl žiūrint iš filosofinių pozicijų, tikėjimo Mokslu ir tikėjimo Dievu esmė yra vienoda. Skiriasi tik terminologija.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Todėl žiūrint iš filosofinių pozicijų, tikėjimo Mokslu ir tikėjimo Dievu esmė yra vienoda. Skiriasi tik terminologija. :D
Žiūrint iš filosofijos pozicijos, tikėjimo mokslu ir tikėjimo dievu esmė toli gražu nėra vienoda Ir terminologija čia vaidina mažiausia rolę
Ir sakydamas "filosofijos pozicijos" aš turiu mintyje filisofiją, kaip mokslą. O ne "pamąstymus" apie gyvenimą, prasmę, esmę ir t.t.
Paprieštarausiu labai lakoniškai: nei tikintieji Mokslu, nei tikintieji Dievu visko nežino. O kai visko nežinai - gali tik tikėti, kad viskas yra vienaip, o ne kitaip.
Beje, paradoksas: tikėjimą - kaip būties suvokimo pagrindą, argumentavo ne teologinė, o mokslinė filosofija.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Paprieštarausiu labai lakoniškai: nei tikintieji Mokslu, nei tikintieji Dievu visko nežino. O kai visko nežinai - gali tik tikėti, kad viskas yra vienaip, o ne kitaip. ;)
Tikėjimas mokslo teiginiais ir tikėjimas dievu yra visiškai skirtingi dalykai. Pats žodis tikėjimas yra klaidinantis. Mokslo atveju tai yra žinojimas tam tikrų dalykų, kuriuos galima realiai tyrinėt, sistematizuot, atkartot ir patvirtint/paneigt mokslinio eksperimento pagalba. Religijos atveju, tikėjimas ir "tiesos" yra iš esmės nekvestionuojami ir netikrinami. Nes ten nėra ką tikrint ir įrodyt (nebent iš istorinės perspektyvos). Tu arba tiki, arba ne.
Todėl kai aš (ir daugybė kitų žmonių) sakau, kad tikiu mokslu, - kalbu ne apie religinio pobūdžio tikėjimą, o greičiau apie žinojimą ir pasitikėjimą juo.
_Vladas_ rašė:
Beje, paradoksas: tikėjimą - kaip būties suvokimo pagrindą, argumentavo ne teologinė, o mokslinė filosofija.
Jokia kita filosofija to daugiau ir negalėjo padaryt. Nes "religinė filosofija" yra visiškas farsas ir filosofija iš viso drįsta vadintis tik dėl istorinių priežasčių. Kodėl? Dėl vienos paprastos priežasties (tiksliau jų yra ir daugiau, bet tai detalės) - kvestionavimo laisvės nebuvimas tam tikrais, ir čia verta pabrėžt, kad svarbiausiais klausimais. Tokia "filosofija" tarnaujanti dievo, religiniu dogmų ir t.t. įrodymui yra apgailėtinas sofizmas. Nes jos tikslas ne bandyt kažką išsiaškint ir suprast, o kažką įteigt. Tiesa religijos adeptai nesismulkindami naudojasi filisofiniais argumentavimo metodais, bandydami įrodyt neįrodomus dalykus.
Hmm, man regis po eilės metų aš pribręsiu straipsniui arba knygai šia tema. Bet pirma reikia baigt kitus darbus :>
P.S. Visos aukščiau mano išsakytos mintys yra tik mano asmeniniai pamąstymai. Tiesa, vietom skambantys ganėtinai kaktegoriškai. Neturiu tikslo kam nors įrodinėt, kad yra (ar nėra) visai ne taip, kaip jie mano. Kiekvienam savo. Jeigu tai žeidžia kažkieno religinius jausmus ar pasaulėžiūrą - kaltu dėl to jaustis aš visai neketinu :> Užsiauginkit storesnį kailį.
Tikėjimas mokslo teiginiais ir tikėjimas dievu yra visiškai skirtingi dalykai. Pats žodis tikėjimas yra klaidinantis. Mokslo atveju tai yra žinojimas tam tikrų dalykų, kuriuos galima realiai tyrinėt, sistematizuot, atkartot ir patvirtint/paneigt mokslinio eksperimento pagalba.
Nereikia "tikėjimą" tapatini su "religingumu".
Supratimui, kad tikėjimo prigimtis vieninga ir yra visų mūsų pasaulio suvokimo pagrindas, pakanka fakto, kad Mokslo pagrindai taip pat paremti neįrodomomis dogmomis ir nuolat kintančiomis teorijomis, todėl Mokslo "piešiamas" pasaulio vaizdas yra tokia pati fikcija, kaip Dievo karalystės apibūdinimas religijoje.
Kitaip tariant, Mokslas negali atsakyti į klausimą kas yra "realu". O to nežinant, neįmanoma ką nors "realiai" tyrineti ir atitinkamai "realiai" žinoti. Belieka tik tikėti, kad tai, ką žinai - yra realu.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Vienas faktas. Imam du elektronus. Jie abu keičia būsena (rodos iš bangines į dalelinę neatsimenu) Bet jei mes pradedam stebėti bet kokį elektroną, tai jis iškart užsifiksuoja vienoje būsenoje. Stebėjimas ji užfiksuoja. Kaip, kodėl??? Bet faktas faktu, lygtys rodo kad jo būsena neapibrėžta, tol kol nosies mes neįkišame. Bet čia dar nieko. Kaip sakiau, turime du elektronus, sinchronizuojam juos, taip kad jie keistu savo būsenas vienodu greičiu. Tada jei vieną elektroną nunešime į kitą žemės kraštą, ir stebėsime jį, kitas irgi fiksuosis bet priešingoje būsenoje. T.y. pasižiūrim į vieną, į kitą galime nežiūrėti, jis 100 balu bus priešingos buklės. Šiam procesui šviesos greitis negalioja... Kaip per atstuma vienas elektronas sužino kad mes jau užfiksavome jo brolio būklę? Tai jau įrodyta eksperimentais, aišku per pusę žemės niekas jų neišskyrė. Gali būti kad noosfera - informacinė erdvė iš tikrųjų yra? Nes labai jau daug mes nežinome apie supanti mus pasaulį.
Vienas mano dėstytojas sakė "Turėjau studentą, kuris paklaustas kas yra magnetinis laukas, atsake - pamiršau. Aš jam pastačiau 2 už tai kad pamiršo tai ko dar nei vienas mokslininkas nesuprato". Mes naudojamės elektra, magnetizmu, gravitacija, nors nežinome kas tai yra. Žinome kad tai yra ir taškas.
Gyvenimas duotas mums ne tam, kad laukti kol baigsis lietus. Gyvenimas skirtas tam kad išmoktume šokti po tuo lietumi.
Vienas faktas. Imam du elektronus. Jie abu keičia būsena (rodos iš bangines į dalelinę neatsimenu) Bet jei mes pradedam stebėti bet kokį elektroną, tai jis iškart užsifiksuoja vienoje būsenoje. Stebėjimas ji užfiksuoja. Kaip, kodėl??? Bet faktas faktu, lygtys rodo kad jo būsena neapibrėžta, tol kol nosies mes neįkišame.
Tu kalbi apie Heizenbergo neapibrėžtumo principą. Jis teigia, kad matuojant dualiąsias vienos elementariosios dalelės charakteristikas, vis didėjantis vieno dydžio tikslumas didina kito tuo pačiu metu matuojamo dydžio paklaidą (neapibrėžtumą). Žinomiausia iš šių porų yra dalelės padėtis ir impulsas.
Wiki: "Kartais mokslo populiarinimo literatūroje šis principas neteisingai aiškinamas, teigiant kad bet koks dalelės padėties matavimas būtinai pakeičia jos impulsą (arba tai reiškia kad abu matavimai atliekami ne vienu laiko momentu). Nors Heizenbergas galbūt ir buvo pateikęs tokį aiškinimą (vadinamasis Heizenbergo mikroskopas), tačiau tai nenusako neapibrėžtumo principo esmės. Neklasikinis jo aiškinimas (EPR paradoksas) atsirado dėka Einšteino pastangų įrodyti, jog turėtų būti tikslesnė teorija, neturinti „neapibrėžtumo“ trūkumų. EPR paradokso formulavimas leidžia atlikti matavimus su dalele, tiesiogiai jos nepaveikiant (bandymai atliekami su jos nutolusia dalele - dvyne)."
mahelad rašė:
Mes naudojamės elektra, magnetizmu, gravitacija, nors nežinome kas tai yra. Žinome kad tai yra ir taškas.
Gal 8 klasės fizikos apibrėžimus primiršai? :
Elektra – visuma reiškinių, sąlygojama elektros krūvio ir jo judėjimo. Terminas dažnai vartojamas buitinėje kalboje.
Kryptingas elektringųjų dalelių judėjimas vadinamas elektros srove.
Magnetinis laukas - materijos forma, kuria perduodama magnetinė sąveika; viena iš elektromagnetinio lauko komponenčių. Magnetinį lauką kuria judantys elektros krūviai (ir elektros srovė) arba magnetiniai dipoliai (ir nuolatiniai magnetai).
Gravitacija – sąveika tarp materialių kūnų, priklausanti nuo jų masės.
Šiaip siūlyčiau pažiūrėti labai puikų trijų dalių filmą ta tema: The Atom. Autorius Jim Al Khalili.
mahelad rašė:
Kaip per atstuma vienas elektronas sužino kad mes jau užfiksavome jo brolio būklę? Tai jau įrodyta eksperimentais, aišku per pusę žemės niekas jų neišskyrė. Gali būti kad noosfera - informacinė erdvė iš tikrųjų yra?.
Manau, kad tavo vadinama noosfera tai yra Higgs'o laukas (Higgs field), kurio egzistavimą kaip tik ir patvirtino neseniai gauti duomenys iš CERN ir Tevatron'o laboratorijų, nes Higgso bosono energetinis lygis buvo nustatytas ir patvirtintas 5S (sigma) patikimumu.
Girdėjęs apie Kiriliano efektą dar tais laikais, kai ateivių lėkštėmis tikėjau
Tai niekaip ne aura, o aukštos el. srovės fotografija, kuri realiai užfiksuoja jonizuotų dujų atvaizdą kuris atsiranda dėl elektronų sužadinimo; tačiau tai niekaip nesisieja su daikto 'dvasia'. Pats Kirilianas kartą buvo pasakęs, kad užfiksavo nuplėšto lapo atvaizdą (tos pusės kurios fiziškai nebuvo), bet kai buvo paprašytas pakartoti tą patį eksperimentą standartizuotai ir skrupulingai įžeminant bei nuvalant naudotą aparatūrą tarp eksperimentų nieko nesigavo... Plius pats tas faktas, kad kažkodėl visos šitos nuotraukos ir bandymai užfiksuoti buvo daromi tik rytų bloke - jei tai tikras fenomenas, kodėl iš kitų pasaulio šalių tokių pranešimų nebuvo? Pagrindinis mokslo principas - atkartojamumas; kitaip tai pseudomokslas kaip Syrso laisvosios energijos generatorius.
Girdėjęs apie Kiriliano efektą dar tais laikais, kai ateivių lėkštėmis tikėjau :D
Neketinu įtikinėti , tiesiog išsamiau tuo pasidomėk (jeigu įdomu), nes nuo to laiko daug kas pasikeitė. Ir tyrimų paplitimo bei optimizavimo, ir reiškinio supratimo prasme.
Juo labiau, kad čia svarbi ne tiek fizikinė reiškinio prigimtis (kuri iš esmės yra suprantama ir kurioje nėra nieko mistiško), kiek faktas, kad šis reiškinys objektyviai atspindi tam tikrą objekto būsena ir parodo tos būsenos pakitimus. Yra žmonių, kurie tai "mato" be prietaisų pagalbos. "Nematantys" dabar pasitelkia prietaisus. Svarbiausia išmokti "diagnozuoti", t.y. suprasti pokyčių priklausomybę ir tinkamai interpretuoti gaunamą informaciją.
Be to, "Kirliano efektas" - tai tik viena iš daiktų energetikos apraiškų, kažkada vertintų skeptiškai, kaip pvz. ir Masaru Emoto ledo kristalų tyrinėjimai, o dabar kuo puikiausiai "įsirašančių" į šiuolaikinės fizikos energetinio-informacinio lauko teorijas.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Neketinu įtikinėti , tiesiog išsamiau tuo pasidomėk (jeigu įdomu), nes nuo to laiko daug kas pasikeitė. Ir tyrimų paplitimo bei optimizavimo, ir reiškinio supratimo prasme.
Juo labiau, kad čia svarbi ne tiek fizikinė reiškinio prigimtis (kuri iš esmės yra suprantama ir kurioje nėra nieko mistiško), kiek faktas, kad šis reiškinys objektyviai atspindi tam tikrą objekto būsena ir parodo tos būsenos pakitimus. Yra žmonių, kurie tai "mato" be prietaisų pagalbos. "Nematantys" dabar pasitelkia prietaisus. Svarbiausia išmokti "diagnozuoti", t.y. suprasti pokyčių priklausomybę ir tinkamai interpretuoti gaunamą informaciją.
Be to, "Kirliano efektas" - tai tik viena iš daiktų energetikos apraiškų, kažkada vertintų skeptiškai, kaip pvz. ir Masaru Emoto ledo kristalų tyrinėjimai, o dabar kuo puikiausiai "įsirašančių" į šiuolaikinės fizikos energetinio-informacinio lauko teorijas. :)
Pasidomėsiu kai peilio negaminsiu Kiekvienas žmogus kažkuom tiki, tik vienus labiau vilioja mistika ir tikėjimas kažkuo antgamtiniu, kiti gi mėgstą, kad viskas būtų pagrįsta faktais. Ir kol mokslas kažkokio reiškinio neįrodė kaip fakto panaudodamas mokslinį principą ir dvigubai ar trigubai aklą tyrimą tol tai nėra mokslas. Paminėta fizikinė reiškinio prigimtis ir yra tas dalykas kurį mes tiriame ir galime (arba ne) įrodyti. Masaru Emoto kaip ir Džonas Searlas būtent ir patenka į tą oficialiai pripažintą pseudomokslo kategoriją - jie teigia tai, ko kol kas standartizuotai niekam nepavyko atkartoti...ir čia yra problema. Kad jie sako jog jų tyrimas gavo vienokius rezultatus tai tik teiginys, bet kad tų rezultatų neįmanoma patvirtinti kitoje laboratorijoje naudojantis jų pateikta metodiką jau yra problema. Čia kaip su nėštumu - nėra truputį nėščių moterų Pasitikrink dėl to Masaru efekto kokiame Physics.net ar kitame fizikų forume ir pamatysi kaip jis vertinamas...
Kad šiais laikais jau sunku vienareikšmiškai įvardinti, kas yra "normalus fizikinis", o kas "paranormalus" reiškinys Kvantinės mechanikos teoretikai bei praktikai baigia visus ir viską supainioti.
The one who smiles when things go wrong has thought of someone to blame it on.
Kad šiais laikais jau sunku vienareikšmiškai įvardinti, kas yra "normalus fizikinis", o kas "paranormalus" reiškinys Kvantinės mechanikos teoretikai bei praktikai baigia visus ir viską supainioti.
Pilnai sutinku - kvantinė mechanika daug paranormalių reiškinių 'atves' į mokslo kelią
Nesuplakim į vieną krūva fizikinių ir paranormalių reiškinių. Daiktų elektromagnetinis laukas ir jame slypinti informacija - tai normalus fizikinis reiškinys. Tik kol kas nepilnai ištirtas.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Svedijoja jau 200 metu su niekuo nekariavo tad cia yra islike daug senoviniu relikviju, namuose neretai buna triju kartu baldai...Pasakojo viena Lietuvos ekologu vadove> nuvykome i Svedijos pietuose esanti ekologini uki i kazkoki/ tai suvaziavima, buvo atvyke zmoniu is keliu Europos valstybiu.Vakare mus visus vaisino senovisko namo svetaineje, apstatytoje senoviskais baldais, po vaisiu visus isskirste miegoti po kambarius, kuriuose irgi buvo senoviniai baldai.Nakti visi jauteme/girdejome kazkokius keistus garsus, ryte visi, kaip susitare, nelyginant ziurkes is skestancio laivo, moveme pro duris i kiema ir aptarinejome apie naktinius garsus...
Spalvos ir kvapo savybes galima ištirt ir išmatuot, nepriklausomai nuo to, ar jas kas nors jaučia. Energetinėm savybėm nebent tikėt, nes nėra ką matuot :D
Anaiptol, daiktų energetika (populiariai dar vadinama "aura") lygiai taip pat išmatuojama ir fiksuojama, nepriklausomai nuo to, ar ją kas nors jaučia. Šiais tyrimais dabar jau užsiima ir "oficialusis mokslas".
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Spalvos ir kvapo savybes galima ištirt ir išmatuot, nepriklausomai nuo to, ar jas kas nors jaučia. Energetinėm savybėm nebent tikėt, nes nėra ką matuot :D
Anaiptol, daiktų energetika (populiariai dar vadinama "aura") lygiai taip pat išmatuojama ir fiksuojama, nepriklausomai nuo to, ar ją kas nors jaučia. Šiais tyrimais dabar jau užsiima ir "oficialusis mokslas". ;)
"О научных доказательствах существования аур нет информации. Есть много источников, где представлены цветные фотографии с разноцветными ореолами вокруг людей. Однако, отличить профессиональный монтаж от сделанной в реальности фотографии невозможно."
Nežinau kieno nuomonę pacitavai ir kokiame kontekste ji buvo išsakyta, bet kad pats įsitikintum, jog ji klaidinga, pasidomėk pvz. pagal raktinius žodžius "Kirliano efektas"
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Spalvos ir kvapo savybes galima ištirt ir išmatuot, nepriklausomai nuo to, ar jas kas nors jaučia. Energetinėm savybėm nebent tikėt, nes nėra ką matuot
Kiekvienas daiktas turi siela, taciau su tuo galima susitaikyti...
Taip, tik gal žodis "siela" čia ne pats tinkamiausias, bet ne tame esmė.
Banginis rašė:
Vlado pastaba vercia susimastyti - po truputeli kaupiasi durtuvu kruva. ne paradiniu. yra egzemplioriu perejusiu kruvas revoliuciju ir abu pasaulinius karus....
Kuo daiktas asmeniškesnis ir kuo ilgiau jis buvo su savo šeimininku, tuo jo energetika stipresnė. Be to, senų daiktų poveikis priklauso ir nuo ankstesnio šeimininko asmenybės. Geras tai buvo žmogus, ar blogas.
Kas dėl durtuvų, tai ne asmeniniai daiktai ir naudojami jie buvo "iš reikalo", tad jų energetika dažniausiai nebūna nei stipri, nei bloga.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Energetinio lauko teorija teigia, kad kuo ilgiau daiktas naudojamas, tuo daugiau savo šeimininko "dūšios" jis įgauna. Neretai, paėmus seną daiktą, tai akivaizdžiai juntama. Tačiau "medalis turi ir kitą pusę": seno daikto energetika veikia naują šeimininką.
Tad su senais daiktais reikia būti atsargiam. Ypač, kai nežinai to daikto istorijos. 8-)
Vlado pastaba vercia susimastyti - po truputeli kaupiasi durtuvu kruva. ne paradiniu. yra egzemplioriu perejusiu kruvas revoliuciju ir abu pasaulinius karus....
А мне плевать - я агент "007", и клинок не по центре.. блин
Dėl ,,dūšios", tai man daiktas turi patikti (man turi būti gražus), turi būti kruopščiai pagamintas ir būti nugyvenęs bent dvigubai daugiau nei aš. O jei kalbant apie tą ,,blogąją dūšią" tai neseniai buvau aptikęs turguj pas vieną žmogelį tris rytietiškus peilius. Akivaizdžiai rankų darbo, akivaizdžiai labai seni, nes rankenos ir makštys pagamintos iš kažkokios žalios odos ar velniai žin ko ir tiek sudūlėję, kad paėmus į rankas byrėti pradėjo. Geležtės aprūdijusios. bet nestipriai, matėsi kažkokie įkalti mano galva arabiški rašmenys. Visi trys dėklai sujungti į vieną, visų dydis ir forma skirtingi. Nu bet tokie jie man atgrasūs pasirodė, kad net kainos neklausiau. O dabar galvoju, gal vertingas daiktas buvo, būčiau kam nors perleidęs
Na, jei perki daikta tai daugiausia istorija isiklausineji, jei perki pas zmogu, o jei aukcione tai apsiziuri valanda pries prasidedant, susirasai numerius ir sauki kaina, dazniausiai bespeji tik ranka iskelti, o tada parsivezes i namus interneto pagalba issiaiskini daikto kilme ir kitka, nors daugiausia perki ta, ka esi is anksto numates.O tos "dusios"kazkaip nesijaucia
klubo narys
administratorius
Bingo. Pats, turbūt, nebūčiau tiksliau pasakęs
Tie religiniai "kraštutinumai" yra religijos kasdienybė, norma ir esmė. Pridėjus metaforų, alegorijų ir literatūrinės mistifikacijos išeina neblogas pasakų rinkinys. Keletas tokių knygučių gyvuoja kelis tūkstantmečius, laikas nuo laiko pakoreguojant ir pritaikant vieno ar kito laikmečio reikmėm ir paskirtim
Jis ne man turi skirtingą prasme, o jo prasmė priklauso nuo konteksto, kuriame jis yra. Ir tikėjimas dievu yra visiškai skirtingas dalykas, negu tikėjimas mokslu. Nes pastarojo atveju tai net nėra tikėjimas. Kodėl? Loptar jau paaiškino.
Tuštuma
klubo narys
administratorius
Pritariu.
Tuštuma
Tikėjimas yra kompleksinis kontekstinis terminas, panašiai kaip ir "meilė" (meilė zmogui, mašinai, Tėvynei, vaikui, darbui, peiliui ir viskam kam prigalvosi). Tikėjimo terminą manipuliatyviai suvesti į kaip pvz. tikėjimą daugybos lentelė yra nekorektiška. Tikėjimas gryn asmeninis apsisprendimas kaip interpretuoti tam tikrą informaciją. Kai ši informacija yra galutinė, ok, tarkim fundamentali, nieko čia tikėti nereik. Galima patikrinti, ar teisingai pvz išpręsta lygtis, tikėjimas čia ne prie ko. Lygiai kaip ir populiarūs pvz su 5-6 aklais ir drambliu. Čia tiesiog pavyzdinis informacijos surinkimo ir jos interpretavimo modelis žmogui, kad būtų kaip tik aiškiau, kada ir kokias išvadas galima daryti.
Prieš kelis šimtus metu buvo tikima (nes nebuvo įrodyta/paaiškinta), kad žemė plokščia, kad aplink ją sukasi saulė ir t.t. Praėjo laikas, susirinko daugiau patikrintos informacijos, ir ka? Kur liko "tas tikėjimas"?
Apskritai, pažiūrėkit kaip susispaudė "istorinis laikas" ... kiek truko viduramžiai, kiek truko naujieji laikai, kaip greitai viskas vyksta dabar. Šeis laikais per 10 metų padaroma tiek, kiek anksčiau per 300 ... tuo pačiu ir žymiai greičiau sužinome naują informaciją. Kiek dabar žinome, tarkim, apie visatą, prieš kelis šimtus metų net tikėt nesugebėtų
Jei žėti į klasikinį apibrėžimą "Tikėjimas = psichologinė būsena, kai informacijos suvokimas, nereikalaujantis apčiuopiamų įrodymų ar loginio patikrinimo, priimamas už tiesą. Tikėjimo subjektu gali būti individas, idėja ar reiškinys." © wiki
Šis terminas negali tiesmukiškai būti taikomas mokslo kontekste. Nebent tik tuo atveju, kai mokslininkas "tiki" savo jėgomis, kad pasieks rezultatą
tam tikras motyvatorius: tikiu, kad sugebėsiu.
klubo narys
Pritariu Katinui.
Information is a weapon of mass destruction...
klubo narys
administratorius
Tikėjimas dievu (su visa iš to išplaukiančia ir į tai įeinančia religine tradicija) ir tikėjimas, kad moksliniai teiginiai atitinka, ar galimai atitinka, pasaulyje vykstančius dalykus, - yra visiškai skirtingi dalykai. Tiesiog įvardijimui mūsų kalboje naudojamas tas pats žodis.
Dogmos moksle neegzistuoja. Ir dėt lygybę, tarp jų ir aksiomų negalima. Tai kardinaliai skirtingi dalykai. Nes aksioma nereikalauja įrodymo, nes jos esmė yra akivaizdi ir įrodyt ją galima, tiesiog daryt tai kiekviena kartą ją naudojant būtų laiko gaišimas.
Kas dėl mokslo sumodeliuotos tikrovės, tai jos netobulumas yra jos stiprybė. Jeigu kažkas nepastitvirtina - tai galų gale atmetama (beje kiek žinai tokių rimtų atvejų įvykusių per paskutinius 50 metų?), taip pamažu eliminuojant ir gryninant esamą supratimų. Palyginus su religijos dogmomis (o dogma, iš esmės, ir yra tik religijos prerogatyva), kurios per kelis tūkstančius metų taip ir liko pasakom apie dievą, kuris yra savo paties sūnus ir tėvas, ir dar bala žino kas, tai mokslas, mano akyse, yra be konkurencijos. Ir nėra "tikėjimo" mokslu, ta pačia "tikėjimo" prasme, kaip religingas žmogus, tiki dievu. Tai labiau galima pavadint pasitikėjimu. O žaist žodžiais galiu ir aš. Nenuleiskim diskusijos iki tokio lygio.
Tuštuma
administratorius
LPA narys
Tu kalbi apie pasaulėžiūrų skirtumus ir akcentuoji religijos kraštutinumus. Todėl tau žodis "tikėjimas" atrodo turintis skirtingą prasmę. Kaip sakoma "per medžius nematai miško"
Aš žiūriu iš filosofijos pozicijų ir man atrodo, kad visais atvejais atskaitos taškas yra tas pats: tai tikėjimas, kad pasaulis yra toks, o ne kitoks. Nes kaip yra iš tikrųjų - nežino niekas. Visa kita, tik labiau ar mažiau tikėtini paaiškinimai. Vieni tiki-pasitiki vienokiais paaiškinimais, kiti - kitokiais.
Tiek ir žinių.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
administratorius
Tikėjimas ir yra religijos ir religingumo pagrindas.
Mokslo pagrindai nėra paremti neįrodomomis dogmomis. Jie paremti tuo, ką galima ištirt, patikrint ir pažint. Ir jeigu teorijos ir hipotezės negali kažko paiaškint, tai mokslas bent jau bando tai daryt, remdamasis tuo, kas yra žinoma.
Kiekvieno teisė spręst pačiam, tačiau mokslo pastangos ir prigimtis man daug labiau priimtina, nei pasakos apie iš žemės sukurtus žmones, moteris viliojančias kalbančias gyvates, prisikeliantį dievo sūnų, kuris tuo pačiu yra ir savo paties tėvas, bei dvasia viename asmenyje ir kuris gali vaikščiot vandeniu nes... neskęsta :> Čia aš apie krikščionybę ir jėzučio kristučio kultą. Bet tai galioja beveik visom religijom
P.S. Ar aš vienas pastebėjau, kad pastarosiomis dienomis didžiausios diskusijos forume verda visai ne apie peilius ir peilininkystę?
Tuštuma
administratorius
LPA narys
Taip, religija grindžiama tikėjimu į Dievą, o ateizmas grindžiamas tikėjimu, kad Dievo nėra.
Mokslinio įrodymo nereikalaujančios aksiomos = neįrodomos dogmos.
Dėl kitko pasakysiu vaizdžiai: Mokslas pripažįsta, kad nežino kokia yra pasaulio "mozaika". Mokslui priimtinais metodais bandoma "ištirt, patikrint ir pažint" mažas "šukeles" ir pagal tai bandoma modeliuoti "visumą". Tu negali žinoti ar ta sumodeliuota "visuma" atitinka tikrovę, nes ir Mokslas to nežino. Taigi negali žinoti ir to, kas iš tikro yra tos "šukelės" ir ar yra būtent taip, kaip jas apibūdino ar paaiškino Mokslas, nes to, ko šiuo momentu Mokslas "ištirt, patikrint ir pažint" negali - jis nepripažįsta. Kaupiant naujus duomenis, Mokslo modeliuojama "visuma" kinta, kartu kinta ir Mokslo paaiškinimai. Reiškia šiandieninės Mokslo išvados ir paaiškinimai gali būti klaidingi. Taigi tavo pasitikėjimas Mokslu grindžiamas ne tiesos žinojimu, o tikėjimu "mokslinėmis tiesomis".
Matyt prisikaupė poreikis "nuleisti garą" ir kitomis temomis.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
administratorius
LPA narys
Grįžtant prie temos apie seno daikto energetiką. Mes sakom "gera energija", "bloga energija", bet kaip tos savokos "gera"-"bloga" atitinka daikto energetinį ar informacinį lauką? Juk gerai tai ar blogai kiekvienas suprantam pagal savo kultūrinį-moralinį požiūrį ir atitinkamo laikotarpio elgesio normas. Senovės Actekų žyniui jo ritualinio aukojimo peilis tikriausia neskleidė "neigiamos" energijos, kokią jis spinduliuotų mūsų požiūriu. Arba seni samurajų kardai... Vadinsi ta "aura" turėtų būti išmatuojama beveidžiais vienetais. Kokioms nors "papūgomis" pvz. nuo 0 iki 100. O tada jau kiekvienas asmeniškai galėtų nutarti, nuo kiek papūgų daikto aura jam jau "gera" ar "bloga". Pavyzdžiui teko girdėti, kad nukirtęs 100 galvų budelis užkasdavo savo kirvį
Kelią galima surasti arba nutiesti.
LPA narys
Na, reiktų išskirt "energetikos būvį", gal tiskliau, jo būseną, stiprumą. Pvz realus va, iš gyvenimo: vienas žmogus medžiotojas turi namuose šautuvą, iš kurio buvo nužudytas žmogus. Klausimas/ Situacija, kurios centre tas šautuvas: 1) Žmogus perka tą konkretų šautuvą ir jį turi, nežinodamas jo istorijos 2) Žmogus perka tą konkretų šautuvą žinodamas, kad iš jo buvo nužudytas žmogus. Pirmu atveju turime realią, nerealią, pamatuojamą, nepamatuojamą, ar dar mokslo nepamatuojamą energetiką - galime ją įvardinti "mistine energetika", kaip nori. Antru atveju - jau daug linksmiau
Turime dar vieną dalyvį, kuris įsitraukia į tą šautuvo ir jo energetikos lauką: gali sukurt energetiką, jei jos nėra, gali sustiprint esančią ir t.t. Manau yra skirtumas tarp diskusijoje aptariamos daiktų auros, istorijos, kaip pavadint, daiktų energetinio krūvio intensyvumo galbūt? 
, kuomet daiktas yra be istorijos, nes jos niekas nežino, tačiau jis galbūt neša savyje tą mistinę energetiką, ir kuomet žmogus žino daikto istoriją.
Klausimas internetinėje parduotuvėje: ""What do governments do with all the goods they confiscate?" Atsakymas: "They take them home with them, and constantly think about what a great job they have which allows them to get free stuff all the time."
klubo narys
Tai tame ir esmė, kad daiktui tą 'energetiką' suteikia žmogus, jo sąmonė (net jei tai nesamonė)
Information is a weapon of mass destruction...
administratorius
LPA narys
Objektyviai daikto energetiką apibūdinti įmanoma tik kiekybiškai: "stipri"-"silpna". O matavimo vienetai priklauso nuo to, kokioje apraiškoje matuojama: kaip energiją, ar kaip informaciją. Kitaip mokslas kol kas nesugeba.
Tuo tarpu sąvokos "gera" - "bloga" yra sąlyginės (subjektyvios), kurių poliškumas priklauso nuo asmenybės bei to laikotarpio visuomenėje priimtų etinių-moralinių normų.
Taigi vertinant informaciniu (emociniu) aspektu, "gera" energija galim vadinti tą, kuri konkretų asmenį veikia teigiamai. Atitinkamai "bloga" - veiks neigiamai.
Žiūrint energetiniu aspektu: "gera" - konstruktyvi (papildanti), "bloga" - destruktyvi (ardanti).
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Negaliu nesusilaikyti nepacitavęs:
"The illetarete of the 21th century will not be those who cannot read and write, but those who cannot learn, unlearn, and relearn."
- Alvin Toffler
Esu giliai subjektyviai įsitikinęs, kad šiame amžiuje bus perrrašyta labai dauk vadovėlių. Ir ne tik fizikos.
The one who smiles when things go wrong has thought of someone to blame it on.
diskusija darosi panasi i Dan Brown'o knyga Angelai ir demonai...
А мне плевать - я агент "007", и клинок не по центре.. блин
klubo narys
administratorius
Gal visgi nelyginkim Brown'o beleatristinių pliurpalų ir mistifikacijų su šia diskusija. Kad ir kokia ji bebūtų
Tuštuma
GAdas. Tikrai tavo žymiai tikslesni žodžiai nei mano. Bet kas liečia elektros lauka, magnetinį lauką, gravitacinį lauką mes iki šios nežinome kas tai. Mes galime pasakyti apibrėžimus, galime pasakyti kaip jie sąveikauja su materiją, bet kas tai, ar dalelės, ar bangos, ar tiesiog fluktacijos musu laiko-erdvės kontiniume niekas dar nepasakė.
Nelysiu i googla, neapsimesiu daugiau nei diletantu: Mes žinome apie laukus tiek pat kiek vienas iš graikų filosofu (pamiršau kas), sakęs kad viskas susidaro iš dalelių dieviškųjų ir ne, žino apie kvantinę mechanika lyginant su šiuolaikiniu mokslu.
Pagal vieną, viena ausimi girdėtą teoriją, elektrinis, magnetinis, silpnos sąveikos ir gravitacinis laukai yra aplink mus, supančioje erdvėje. Bet pvz elektrinio lauko būvimas tereiškia erdvės pokyti toje vietoje. Tarsi monolitinio lauko netolyguma. Tai tarsi oras, jis yra, bet tol kol nejuda, mes jo nejaučiame. PVZ magnetas iššaukia atitinkamo lauko netolygumą, sudarydamas jo gradientą (ar tai vektorių, nuolat painiuoju vektorinį ir gradientinį laukus).
Gyvenimas duotas mums ne tam, kad laukti kol baigsis lietus. Gyvenimas skirtas tam kad išmoktume šokti po tuo lietumi.
administratorius
LPA narys
Todėl žiūrint iš filosofinių pozicijų, tikėjimo Mokslu ir tikėjimo Dievu esmė yra vienoda. Skiriasi tik terminologija.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
administratorius
Žiūrint iš filosofijos pozicijos, tikėjimo mokslu ir tikėjimo dievu esmė toli gražu nėra vienoda
Ir terminologija čia vaidina mažiausia rolę 
Ir sakydamas "filosofijos pozicijos" aš turiu mintyje filisofiją, kaip mokslą. O ne "pamąstymus" apie gyvenimą, prasmę, esmę ir t.t.
Tuštuma
administratorius
LPA narys
Paprieštarausiu labai lakoniškai: nei tikintieji Mokslu, nei tikintieji Dievu visko nežino. O kai visko nežinai - gali tik tikėti, kad viskas yra vienaip, o ne kitaip.
Beje, paradoksas: tikėjimą - kaip būties suvokimo pagrindą, argumentavo ne teologinė, o mokslinė filosofija.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
administratorius
Tikėjimas mokslo teiginiais ir tikėjimas dievu yra visiškai skirtingi dalykai. Pats žodis tikėjimas yra klaidinantis. Mokslo atveju tai yra žinojimas tam tikrų dalykų, kuriuos galima realiai tyrinėt, sistematizuot, atkartot ir patvirtint/paneigt mokslinio eksperimento pagalba. Religijos atveju, tikėjimas ir "tiesos" yra iš esmės nekvestionuojami ir netikrinami. Nes ten nėra ką tikrint ir įrodyt (nebent iš istorinės perspektyvos). Tu arba tiki, arba ne.
Todėl kai aš (ir daugybė kitų žmonių) sakau, kad tikiu mokslu, - kalbu ne apie religinio pobūdžio tikėjimą, o greičiau apie žinojimą ir pasitikėjimą juo.
Jokia kita filosofija to daugiau ir negalėjo padaryt. Nes "religinė filosofija" yra visiškas farsas ir filosofija iš viso drįsta vadintis tik dėl istorinių priežasčių. Kodėl? Dėl vienos paprastos priežasties (tiksliau jų yra ir daugiau, bet tai detalės) - kvestionavimo laisvės nebuvimas tam tikrais, ir čia verta pabrėžt, kad svarbiausiais klausimais. Tokia "filosofija" tarnaujanti dievo, religiniu dogmų ir t.t. įrodymui yra apgailėtinas sofizmas. Nes jos tikslas ne bandyt kažką išsiaškint ir suprast, o kažką įteigt. Tiesa religijos adeptai nesismulkindami naudojasi filisofiniais argumentavimo metodais, bandydami įrodyt neįrodomus dalykus.
Hmm, man regis po eilės metų aš pribręsiu straipsniui arba knygai šia tema. Bet pirma reikia baigt kitus darbus :>
P.S. Visos aukščiau mano išsakytos mintys yra tik mano asmeniniai pamąstymai. Tiesa, vietom skambantys ganėtinai kaktegoriškai. Neturiu tikslo kam nors įrodinėt, kad yra (ar nėra) visai ne taip, kaip jie mano. Kiekvienam savo. Jeigu tai žeidžia kažkieno religinius jausmus ar pasaulėžiūrą - kaltu dėl to jaustis aš visai neketinu :> Užsiauginkit storesnį kailį.
Tuštuma
administratorius
LPA narys
Nereikia "tikėjimą" tapatini su "religingumu".
Supratimui, kad tikėjimo prigimtis vieninga ir yra visų mūsų pasaulio suvokimo pagrindas, pakanka fakto, kad Mokslo pagrindai taip pat paremti neįrodomomis dogmomis ir nuolat kintančiomis teorijomis, todėl Mokslo "piešiamas" pasaulio vaizdas yra tokia pati fikcija, kaip Dievo karalystės apibūdinimas religijoje.
Kitaip tariant, Mokslas negali atsakyti į klausimą kas yra "realu". O to nežinant, neįmanoma ką nors "realiai" tyrineti ir atitinkamai "realiai" žinoti. Belieka tik tikėti, kad tai, ką žinai - yra realu.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Vienas faktas. Imam du elektronus. Jie abu keičia būsena (rodos iš bangines į dalelinę neatsimenu) Bet jei mes pradedam stebėti bet kokį elektroną, tai jis iškart užsifiksuoja vienoje būsenoje. Stebėjimas ji užfiksuoja. Kaip, kodėl??? Bet faktas faktu, lygtys rodo kad jo būsena neapibrėžta, tol kol nosies mes neįkišame. Bet čia dar nieko. Kaip sakiau, turime du elektronus, sinchronizuojam juos, taip kad jie keistu savo būsenas vienodu greičiu. Tada jei vieną elektroną nunešime į kitą žemės kraštą, ir stebėsime jį, kitas irgi fiksuosis bet priešingoje būsenoje. T.y. pasižiūrim į vieną, į kitą galime nežiūrėti, jis 100 balu bus priešingos buklės. Šiam procesui šviesos greitis negalioja... Kaip per atstuma vienas elektronas sužino kad mes jau užfiksavome jo brolio būklę? Tai jau įrodyta eksperimentais, aišku per pusę žemės niekas jų neišskyrė. Gali būti kad noosfera - informacinė erdvė iš tikrųjų yra? Nes labai jau daug mes nežinome apie supanti mus pasaulį.
Vienas mano dėstytojas sakė "Turėjau studentą, kuris paklaustas kas yra magnetinis laukas, atsake - pamiršau. Aš jam pastačiau 2 už tai kad pamiršo tai ko dar nei vienas mokslininkas nesuprato". Mes naudojamės elektra, magnetizmu, gravitacija, nors nežinome kas tai yra. Žinome kad tai yra ir taškas.
Gyvenimas duotas mums ne tam, kad laukti kol baigsis lietus. Gyvenimas skirtas tam kad išmoktume šokti po tuo lietumi.
klubo narys
Tu kalbi apie Heizenbergo neapibrėžtumo principą. Jis teigia, kad matuojant dualiąsias vienos elementariosios dalelės charakteristikas, vis didėjantis vieno dydžio tikslumas didina kito tuo pačiu metu matuojamo dydžio paklaidą (neapibrėžtumą). Žinomiausia iš šių porų yra dalelės padėtis ir impulsas.
Wiki: "Kartais mokslo populiarinimo literatūroje šis principas neteisingai aiškinamas, teigiant kad bet koks dalelės padėties matavimas būtinai pakeičia jos impulsą (arba tai reiškia kad abu matavimai atliekami ne vienu laiko momentu). Nors Heizenbergas galbūt ir buvo pateikęs tokį aiškinimą (vadinamasis Heizenbergo mikroskopas), tačiau tai nenusako neapibrėžtumo principo esmės. Neklasikinis jo aiškinimas (EPR paradoksas) atsirado dėka Einšteino pastangų įrodyti, jog turėtų būti tikslesnė teorija, neturinti „neapibrėžtumo“ trūkumų. EPR paradokso formulavimas leidžia atlikti matavimus su dalele, tiesiogiai jos nepaveikiant (bandymai atliekami su jos nutolusia dalele - dvyne)."
Gal 8 klasės fizikos apibrėžimus primiršai?
:
Elektra – visuma reiškinių, sąlygojama elektros krūvio ir jo judėjimo. Terminas dažnai vartojamas buitinėje kalboje.
Kryptingas elektringųjų dalelių judėjimas vadinamas elektros srove.
Magnetinis laukas - materijos forma, kuria perduodama magnetinė sąveika; viena iš elektromagnetinio lauko komponenčių. Magnetinį lauką kuria judantys elektros krūviai (ir elektros srovė) arba magnetiniai dipoliai (ir nuolatiniai magnetai).
Gravitacija – sąveika tarp materialių kūnų, priklausanti nuo jų masės.
Šiaip siūlyčiau pažiūrėti labai puikų trijų dalių filmą ta tema: The Atom. Autorius Jim Al Khalili.
Manau, kad tavo vadinama noosfera tai yra Higgs'o laukas (Higgs field), kurio egzistavimą kaip tik ir patvirtino neseniai gauti duomenys iš CERN ir Tevatron'o laboratorijų, nes Higgso bosono energetinis lygis buvo nustatytas ir patvirtintas 5S (sigma) patikimumu.
Information is a weapon of mass destruction...
klubo narys
Girdėjęs apie Kiriliano efektą dar tais laikais, kai ateivių lėkštėmis tikėjau
Tai niekaip ne aura, o aukštos el. srovės fotografija, kuri realiai užfiksuoja jonizuotų dujų atvaizdą kuris atsiranda dėl elektronų sužadinimo; tačiau tai niekaip nesisieja su daikto 'dvasia'. Pats Kirilianas kartą buvo pasakęs, kad užfiksavo nuplėšto lapo atvaizdą (tos pusės kurios fiziškai nebuvo), bet kai buvo paprašytas pakartoti tą patį eksperimentą standartizuotai ir skrupulingai įžeminant bei nuvalant naudotą aparatūrą tarp eksperimentų nieko nesigavo... Plius pats tas faktas, kad kažkodėl visos šitos nuotraukos ir bandymai užfiksuoti buvo daromi tik rytų bloke - jei tai tikras fenomenas, kodėl iš kitų pasaulio šalių tokių pranešimų nebuvo? Pagrindinis mokslo principas - atkartojamumas; kitaip tai pseudomokslas kaip Syrso laisvosios energijos generatorius.
Information is a weapon of mass destruction...
administratorius
LPA narys
Neketinu įtikinėti
, tiesiog išsamiau tuo pasidomėk (jeigu įdomu), nes nuo to laiko daug kas pasikeitė. Ir tyrimų paplitimo bei optimizavimo, ir reiškinio supratimo prasme. 
Juo labiau, kad čia svarbi ne tiek fizikinė reiškinio prigimtis (kuri iš esmės yra suprantama ir kurioje nėra nieko mistiško), kiek faktas, kad šis reiškinys objektyviai atspindi tam tikrą objekto būsena ir parodo tos būsenos pakitimus. Yra žmonių, kurie tai "mato" be prietaisų pagalbos. "Nematantys" dabar pasitelkia prietaisus. Svarbiausia išmokti "diagnozuoti", t.y. suprasti pokyčių priklausomybę ir tinkamai interpretuoti gaunamą informaciją.
Be to, "Kirliano efektas" - tai tik viena iš daiktų energetikos apraiškų, kažkada vertintų skeptiškai, kaip pvz. ir Masaru Emoto ledo kristalų tyrinėjimai, o dabar kuo puikiausiai "įsirašančių" į šiuolaikinės fizikos energetinio-informacinio lauko teorijas.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
Pasidomėsiu kai peilio negaminsiu
Kiekvienas žmogus kažkuom tiki, tik vienus labiau vilioja mistika ir tikėjimas kažkuo antgamtiniu, kiti gi mėgstą, kad viskas būtų pagrįsta faktais. Ir kol mokslas kažkokio reiškinio neįrodė kaip fakto panaudodamas mokslinį principą ir dvigubai ar trigubai aklą tyrimą tol tai nėra mokslas. Paminėta fizikinė reiškinio prigimtis ir yra tas dalykas kurį mes tiriame ir galime (arba ne) įrodyti. Masaru Emoto kaip ir Džonas Searlas būtent ir patenka į tą oficialiai pripažintą pseudomokslo kategoriją - jie teigia tai, ko kol kas standartizuotai niekam nepavyko atkartoti...ir čia yra problema. Kad jie sako jog jų tyrimas gavo vienokius rezultatus tai tik teiginys, bet kad tų rezultatų neįmanoma patvirtinti kitoje laboratorijoje naudojantis jų pateikta metodiką jau yra problema. Čia kaip su nėštumu - nėra truputį nėščių moterų 
Pasitikrink dėl to Masaru efekto kokiame Physics.net ar kitame fizikų forume ir pamatysi kaip jis vertinamas...
Information is a weapon of mass destruction...
administratorius
LPA narys
Pritariu, kad "kiekvienas žmogus kažkuom tiki". Ir tame visa esmė.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Kad šiais laikais jau sunku vienareikšmiškai įvardinti, kas yra "normalus fizikinis", o kas "paranormalus" reiškinys
Kvantinės mechanikos teoretikai bei praktikai baigia visus ir viską supainioti.
The one who smiles when things go wrong has thought of someone to blame it on.
klubo narys
Pilnai sutinku - kvantinė mechanika daug paranormalių reiškinių 'atves' į mokslo kelią
Information is a weapon of mass destruction...
http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_prizes_for_evidence_of_the_paranormal
Lietuvoj irgi tokių iniciatyvų iš skeptikas.org buvo, rezultatas toks pat
televizijoje paprasčiau eit prieš gamtą
administratorius
LPA narys
Nesuplakim į vieną krūva fizikinių ir paranormalių reiškinių. Daiktų elektromagnetinis laukas ir jame slypinti informacija - tai normalus fizikinis reiškinys. Tik kol kas nepilnai ištirtas.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Kad nėra ką diskutuoti. Rusų laidos apie ekstrasensų mūšį parodo, kad kažkas visgi yra. Gal kada nors mokėsime tai ir išmatuoti ir "prisijungti".
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
klubo narys
Svedijoja jau 200 metu su niekuo nekariavo tad cia yra islike daug senoviniu relikviju, namuose neretai buna triju kartu baldai...Pasakojo viena Lietuvos ekologu vadove> nuvykome i Svedijos pietuose esanti ekologini uki i kazkoki/ tai suvaziavima, buvo atvyke zmoniu is keliu Europos valstybiu.Vakare mus visus vaisino senovisko namo svetaineje, apstatytoje senoviskais baldais, po vaisiu visus isskirste miegoti po kambarius, kuriuose irgi buvo senoviniai baldai.Nakti visi jauteme/girdejome kazkokius keistus garsus, ryte visi, kaip susitare, nelyginant ziurkes is skestancio laivo, moveme pro duris i kiema ir aptarinejome apie naktinius garsus...
Dangaus nenoriu, pragaro nebijau...
administratorius
LPA narys
Anaiptol, daiktų energetika (populiariai dar vadinama "aura") lygiai taip pat išmatuojama ir fiksuojama, nepriklausomai nuo to, ar ją kas nors jaučia. Šiais tyrimais dabar jau užsiima ir "oficialusis mokslas".
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
"О научных доказательствах существования аур нет информации. Есть много источников, где представлены цветные фотографии с разноцветными ореолами вокруг людей. Однако, отличить профессиональный монтаж от сделанной в реальности фотографии невозможно."
Information is a weapon of mass destruction...
administratorius
LPA narys
Nežinau kieno nuomonę pacitavai ir kokiame kontekste ji buvo išsakyta, bet kad pats įsitikintum, jog ji klaidinga, pasidomėk pvz. pagal raktinius žodžius "Kirliano efektas"
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
administratorius
Spalvos ir kvapo savybes galima ištirt ir išmatuot, nepriklausomai nuo to, ar jas kas nors jaučia. Energetinėm savybėm nebent tikėt, nes nėra ką matuot
Kiekvienam savo
Tuštuma
administratorius
LPA narys
O dar aš tikiu kvapais ir spalvom. Neužuodžiantys ir daltonikai tokį mano tikėjimą turbūt pavadintu visiškai iracionaliu.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
Senuose daiktuose energetine stiprybe tokia stipri, kiek tu pats ja tiki...
Dangaus nenoriu, pragaro nebijau...
administratorius
LPA narys
Taip,
tik gal žodis "siela" čia ne pats tinkamiausias, bet ne tame esmė.
Kuo daiktas asmeniškesnis ir kuo ilgiau jis buvo su savo šeimininku, tuo jo energetika stipresnė. Be to, senų daiktų poveikis priklauso ir nuo ankstesnio šeimininko asmenybės. Geras tai buvo žmogus, ar blogas.
Kas dėl durtuvų, tai ne asmeniniai daiktai ir naudojami jie buvo "iš reikalo", tad jų energetika dažniausiai nebūna nei stipri, nei bloga.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
Kiekvienas daiktas turi siela, taciau su tuo galima susitaikyti...Jei taip. tai valgant mesa irgi kazko reiktu atsiprasineti ir bijoti uzspringti
Dangaus nenoriu, pragaro nebijau...
Vlado pastaba vercia susimastyti - po truputeli kaupiasi durtuvu kruva. ne paradiniu. yra egzemplioriu perejusiu kruvas revoliuciju ir abu pasaulinius karus....
А мне плевать - я агент "007", и клинок не по центре.. блин
Dėl ,,dūšios", tai man daiktas turi patikti (man turi būti gražus), turi būti kruopščiai pagamintas ir būti nugyvenęs bent dvigubai daugiau nei aš. O jei kalbant apie tą ,,blogąją dūšią" tai neseniai buvau aptikęs turguj pas vieną žmogelį tris rytietiškus peilius. Akivaizdžiai rankų darbo, akivaizdžiai labai seni, nes rankenos ir makštys pagamintos iš kažkokios žalios odos ar velniai žin ko ir tiek sudūlėję, kad paėmus į rankas byrėti pradėjo. Geležtės aprūdijusios. bet nestipriai, matėsi kažkokie įkalti mano galva arabiški rašmenys. Visi trys dėklai sujungti į vieną, visų dydis ir forma skirtingi. Nu bet tokie jie man atgrasūs pasirodė, kad net kainos neklausiau. O dabar galvoju, gal vertingas daiktas buvo, būčiau kam nors perleidęs
www.kalviodarbai.lt
administratorius
LPA narys
Mus supantis oras irgi ne visada jaučiamas. Bet tai ne oro problema.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
Na, jei perki daikta tai daugiausia istorija isiklausineji, jei perki pas zmogu, o jei aukcione tai apsiziuri valanda pries prasidedant, susirasai numerius ir sauki kaina, dazniausiai bespeji tik ranka iskelti, o tada parsivezes i namus interneto pagalba issiaiskini daikto kilme ir kitka, nors daugiausia perki ta, ka esi is anksto numates.O tos "dusios"kazkaip nesijaucia
Dangaus nenoriu, pragaro nebijau...